Tik šį kartą

8 skyrius

-Taip,- atsikrenksčiau. - Sekundę! - sušukau, bandydama nuraminti savo virpančią širdį ir drebantį balsą.
- Tu turi išeiti,- šį kartą kreipiausi į Trevorą, kuris kaip ir aš atrodė nustebęs.
- Žinoma, - jis tyliai sumurmejo ir nuėjo į vonios kambarį.
Vos jis dingo iš akiračio, susikaupiau ir atidariau duris.

- Labas, maudžiausi,- prisiverčiau nusišypsoti.
Simona stovėjo koridoriuje ir žvelgė į mane pro savo ilgas, riestas blakstienas.
- O aš jau maniau, kad visai neateisi,- ji žvilgtelėjo į kambarį.- Tu viena?

Tikiuosi ji mūsų negirdėjo...
- Taip, katik iš dušo,- atsakiau atsainiai.
- Trevoras ėjo tavęs pakviesti bet taip ir neatėjo atgal, sakau gal užsuko pas tave. Žinau, ką tu jam jauti,- Dieve kad tik jis nieko neišgirstu. - Sakau gal judu čia.
- Ne, aš viena,- gūžtelėjau pečiais.
- Tu elgiesi kažkaip keistai , - Draugė nusijuokė.
- Na aš stoviu tik su rankšluosčiu, kuris vos dengia mane,- pažvelgiau į draugę, tikėdamasi jog ji susiprotės eiti, bet ji liko ir toliau stovėti.
- Eik apsimauk bikini ir eime, visi tavęs laukia, palauksiu čia, - dėkinga ir už tai, nuėjau į kambari palikusi ją stovėti už durų.

Pasiemusi maudymosi kostiumėlį patraukiau vonios link, kur vis dar slėpėsi Trevas.
- Aš persirengsiu ir eisiu su Sima pas kitus, tuo metu būtų gerai, kad išeitum iš mano kambario,- man nespėjus apsisukti, pajutau vaikino delną ant savo riešo.
-Sara, - negalėjau į jį pažvelgti. Kas dabar bus? Jis juk mano geriausias draugas, Jis Neito geriausiaa draugas. - Tarp mūsų viskas gerai taip? - jo akyse atsispindėjo tokia pati baimė kaip ir pas mane. - Juk žinai kokia brangi man esi! - jis bandė tiesti kitą ranką link mano veido bet pakeliui sustojo, o mano širdis pradėjo plakti stipriau įsivaizduodama jo prisilietimą.
- Taip,- nurijau gerklėje susikaupusį gumulą. - Žinoma,- prisiverčiau nusišypsoti. - Einu persirengti.

- Na tu ir ilgai,- nusijuokė Sima. - Neapsisprendei kurį apsivilkti, kad suviliotum Trevą?
- Sima ! - žaktelejau nuo tokio jos komentaro. - Gal tyliau ? - apsidairiau bandydama pastebėti ar kas yra šalia mūsų.
- Ar pastebėjai kaip jis įtave žiuri? Kai grįžo iš po kelionės atrodo mato tave visai kitokią.
- Tai ir tu tai pastebėjai? - paklausiau žvelgdama į draugę. - Maniau, kad man tik rodosi.
- Ne, manau visi tai pastebėjo, dėl to ir atėjau tavęs atvesti.
- Kaip suprasti? - dabar sustojau kaip įbesta. - Neitas taip pat? - mano susijaudinimą pakeitė išgąstis.
- Būtent Neitas ir siuntė mane pakviesti tave.
- O Viešpatie,- jutau kaip mano delnai pradėjo prakaituoti. Jei brolis kažką sužinotų, kas neseniai įvyko tarp manęs ir Trevo, turbūt jį užmuštų.
- Dieve, - Sima nusijuokė savo skardžiu juoku. - Nusiramink. - Ji apsikabino mane per pečius ir patraukėm laukan, kur mūsų lauke drauai.

- Ooo pagaliau pasirodei, - nusijuoke brolio draugė. - Ar pakeliui nesutikot Trevoro?
- Ne, - už mane atsakė Sima.
- Kažkas manęs pasigedo? - mano kūnu vėl perbėgo elektros srovelė vien išgirdus jo balsą. Kai jis prisėdo prie manes, pasilenkęs į priekį jis padėjo du butelius raudonojo vyno. Jam pasijudinus jo plika šlaunis perbraukė manąją ir mano mintis užplūdo ankstesnių momentų prisiminimai. - Nutariau paimti daugiau gėrimų, - jis nusišypsojo ir pažiūrėjęs į mane atsilošė ir apsikabino mane per liemenį.