I Want To Find You (sustabdyta)

Part 1

Mane pažadino durų skambutis. Išlipus iš lovos nuėjau prie durų. Atidarius jas pamačiau paštininka. Jis nusišypsojo ir pasveikino su manuoju gimtadieniu. Tiesa sakant buvau nustebus nes nežinojau iš kur jis sužinojo apie mano gimtadienį. Bet man užteko pažiūrėti į laiško voką ir viską supratau, kad tas žmogus buvo kažkada matęs tokį pat laišką. Labai jaudinausi kas jame esą parašytam ir mintyse sukosi daug klausimų. Ar toli man teks keliauti? Ar jie geri žmonės? Ar jie mane priims?....
Mano rankos pradėjo drebėti.
Atsisukusi pamačiau brolį ir jo žmona su tortu ant rankų ir plačią šypsena veide.
Aš su jei gyvenu nuo 15 metu. Kaip mūsų tėvai mirė avarijoje man buvo sunku susitaikyti su tuo, bet brolis su savo žmona-Alisa padėjo man įveikti ta skausmą širdija. Stengiausi daryti viską kad mano tėvai manimi didžiuotusi manimi. Bet šįkart aš jaudinuosi dėl savo gyvenimo. Man teks atplėšti laišką, nes nenoriu visa gyvenimą būti išlaikoma brolio kuriam ir taip nėra lengva išlaikyti mudvi.
Mes nuėjome iki virtuvės ir atsisėdome. Pirmas prakalbo Markas
-Miranda ko gi tu lauki? Atplėšk ta laišką.
Mano akys nusileido ties laišku ir pradėjau atplėšti voką, bet mane sustabdė Alisa.
-klausyk aš žinau kad tu labai jaudiniesi dėl šito laiško. Aš pati buvau gavusi tokį patį laišką ir taip pat jaudinausi. Tiesiog susikaupė ir nusišypsok, nes tai prasideda tavo gyvenimas. Pažiūrėk į mane ir į savo brolį mes laimingai gyvenam nors ir nesam kaip kiti turintys kalnus pinigų bet užtat mes turim vienas kitą. Linkiu tau to paties.
Pakėliau akis į Marką ir Alisa ir nusišypsojau gan malone šypsena. Ji tikrai moka įtikinti kad viskas gerai. Pajaučiau palengvėjimą ir pradėjau plėšti laišką.

'' Sveika, Miranda, sveikinu tave su gimtadieniu. Rašysiu trumpai. Tai duodu tau nedidele informacija apie žmogų kuris bus tau skirtas''
Vardas: Aidan
Pavardė: Morrison
Lytis: vyriška
Brolis/sesuo: 1 sesuo
Adresas: Chicago İL 60629

Staiga rankos sudrebėjo kaip pagalvojau kad ryt turiu išvykti. Alisa paėmė man iš rankų laišką nes jei buvo įdomu apie kokį vaikinuką rašo. Jos reakcija buvo netokia kaip mano atvirkščiai ji džiaugėsi.
-Miranda tu keliausi į Chicago.
-t.... Taip- irgi sugebėjau išspausti šypsena. Buvau sutrikus, bet nemeluosiu man patiko žinoti kad važiuosi į Chicago. Nubėgus apsikabinau juos ir už rėkiau aš jūsų pasiilgsiu.
Ir nubėgau į kambarį. Visa diena kambarija prašokau ir pradainavau. Tik staiga prisiminiau kad ne susidėjau daigtu ir bėgau jieškoti lagamino. Jei kas būtų matė būtų pamane kad esu beprotė.
Susidėjus daigtu kritau į lovą nes buvau per vargus dėl šendien dienos. Ir net ne pajaučiau kaip užmigau.