2 dalis mūsų herojė ir kūdikis

4 0 0
                                    

Laikas yra nesustabdoma jėga.Taip manė ir sofija kai apsikabinusi mergaitę gal 2metų gal jaunesnė ir aplinkui degė viskas.Karštis bei ugnis buvo liūdnoji dalis taip pat ji bijojo apsinuodyti.Atrodo ji daugiau neišvys saulės šviesos.Nepamatys mamos.Atimo...Atimo?kodėl jo???..ir jos nuostabai mergaitė  pabudo.Tada tą momentą viskas sprogo ir banga nuskriejo toli.Viskas griuvo ši sukliko užsimerkė apsikabino mergaitę ir laukė savo mirties.Taip deja ji mirė.Taip pat ir mergaitė.Jos vardas Tima.Laikas.Jis judėjo ėjo ir ėjo kai staiga viskas sustojo.Ji neatleis.Tima nežinioje vis dar buvo Sofijos glėbyje.Abi sklandė...Tada Tima atgavo savo tikrąją būseną.
-Pabusk. tarė ji.
Sofija lėtai atmerkė akis.
-Kur aš?
-Mes esame toje vietoje kur nieko nėra.Čia skirstoma kur toliau eis siela.
-Tai mes mirėm?
-Taip.Bet nebijok aš neleisiu tau taip lengvai išnykti.Štai imk šitą ženklą ir pabučiavo jos kaktą.Ant kaklo atsirado pakabutis širdelės formos.Tima pavirto angelu ir tarė:
-Pabusk.Tu neprisiminsi nieko Mirųsiųjių princese.Bet aš visada būsiu šalia.
-Hmm gerai .tarė sofija ir abi išnyko...
Ši buvo ligoninėj..nors ją ištiko mirtis ir ji apdegė baisiai vis dėl to po dienos jos širdis vėl pradėjo plakti.Daktarai be amo.Atimas nepasitraukė nuo jos.Jo visada šaltas veidas buvo apimtas širdgėlos..Ir tada ji atmerkė akis...

Dėkui kad skaitot🙂

Ir vėl tie angelaiWhere stories live. Discover now