Ir vėl tie angelai

6 dalis išgelbėjo

Temo.Sofija susigūžė.Buvo nežinia kokiam rūsyje ar sklepe.Apsikabino Timą ir tęsė tai ką pradėjusi.Bandė gelbėti Atimą nors nekentė jo,bet mirti nenorėjo leisti.
Tada išgirdo garsus lyg žmonės ėjo.Ne vienas o daug.Sofija tikrai pradėjo virpėti iš baimės...
Ir tada atsidarė durys ir įėjo keli vyrai.
-Na ir graži mergiotė..prabilo vienas iš vyrų..
-Bus gerai parduota ,gerai uždirbsim...atsiliepė kitas.
Tada prabilo vadeiva toks aukštas barzdotas vyras vardu Kilas.
-Nužudykite vaikiną o merginą ir mergaitę suriškite ir vedam iš čia.turim keliauti greičiau...
-Ne! Jūs negalit!sušuko pro ašaras Sofija...
Nepaisant jos verksmų jie pagriebė jas ir ir bandė išvęsti.Ji priešinosi kiek galėjo...
-Matau ji nori pamatyti kaip nužudote jos draugą tegu stebi..tarė Kilas
-Ne prašau paleiskit...toliau verkė sofija.
Ir jie pradėjo mušti Atimą.spardė daužė šis kentėjo..ir galiausiai paleido kulką į jį ir šis pramerkė akis pažvelgė į Sofiją ir tarė:
-Atsiprašau...ir užsimerkė...
Ji suklykė.
-Ne ne ne tik ne tai, tik ne jį ,tik ne dabar,.jis negali mirti!
Ši bandė priešintis ,išsilaisvinti, pulti pas Atimą.Tima atsimerkė iš viso triukšmo..Keista ,bet per visa ta laiką miegojo.visur buvo kraujas Sofija pagaliau išsilaisvinusi buvo prie Atimo ir verkė.ženklas siejas juos abu išnyko.Jie pagriebė ją ir tempė už plaukų..ši klykė,blaškėsi visaip bandydama išsilaisvinti..
-Tempkit ją iš čia.Jas reikia parduoti.
-Taip bose.Visi atsiliepė vienu balsu.
-Ne.aš jum neleisiu.Jau ramiu balsu tarė Sofija.
-Ką tu gali padaryti?hahaha visi nusijuokė.
Ji atsistojo.
-Aš jum neatleisiu!ir ši smogė vienam ir kitam.
Jie žvelgė į ją..jau gailesčiu pilnom akim...
Tada ji užsimerkė,plaukai pabaltavo.Timai taip pat.
-Tima suteik man jėgų išgelbėti Atimą.
Ir ji pavirto sparnais.bei suteikė jai ginklą.Sofijos akys tapo juodos.Energija sklido iš jos dideliu tempu ir baisiu smūgiu nubloškė visus buvusius šalia.ji su savo ginklu žudė kiekvieną.Nukirsdama jiems galvas ,rankas ir kita.be gailesčio žudė visus.
-Sofija stok!meldė balsas jos galvoje.Tai buvo Tima.
Tačiau veltui,nieko neliko aplinkui..tik kūnai mėtėsi...ir galiausiai tamsa prabilo:
-Koks jūsų noras jūsų didenybe?
-Noriu kad jis gyventų...
-Supratom..tegu atsimink jog tai stebuklas įvykęs tavo noru.ir visa kita.Užmik.Ir ši krito iš dangaus Tima ja sustabdė..ir matė kaip viską apgobia tamsa...ir laikas pakeitė savo vagą.
Ir viskas išnyko akimirkai..Ir tada vėl atsirado.Visi sveiki ir gyvi.
Ir tada Atimas atmerkė akis..