3dalis.Mirties princesė

4 0 0
                                    

Sofija gulėjo.Šalia jos buvo Tima.Dar jai  nežinomu būdu ir dėl neaiškios priežasties visi manė jog ji buvo jos duktė.Keisčiausia tai kad net buvo dokumentai.Taip pamanė Sofija.Jums visiem praplovė smegenis..
-Labas rytas.Tarė Ką tik įėjęs Atimas.
-Labas...suglumusi nužvelgė grAžuolį ji.Vos įėjo Atimas tima pradėjo verkti.
-O ne!ir vėl....ka daryti? ka daryti?
Apkabino mažaja ir ji nurimo.
Atimas apimtas pavydo jau artinosi paiimti Timą kai Sofija nustūmė jį.
-Nemanyk jog tau atleista!tu atėmei mano pirmąjį bučinį.Neturi teisės kištis į mano gyvenimą.
-Sofija,nejau tu neprisimeni?
-Eik lauk!norėjo iškamanduoti jį tačiau viskas pasibaigė tuo kad jis sulaikė jos ranką prisitempė prie savęs.Savo rankomis apkabino ją ir lėtai pradėjo bučiuoti kaklą.Tima miegojo ant lovos.
Sofija be amo.Tu tu ka tu darai?pabaisa tu..!!!
Tačiau jis to nepaisė ir lėtai kilo viršun kur pabučiavo jos lūpas.Sofija užsimerkė.Ją apleido jėgos.Ji norėjo išsilaisvinti ir pabėgti, bet buvo bejėgė.Tada jis apsisuko ir išėjo palikęs Sofiją visa raudoną.
Ši tyliai atsiduso.Nekentė jo,bet kodėl ji buvo bejėgė prieš jį?
Na tai tik laiko klausimas.Ir užmigo.Tima atsimerkė ir nužvelgė ją.Kai į palatą įėjo ginkluotas vyras.Ši ramiai žiūrėjo į jį.
-Kas tu toks.Ramiu jau nebe vaikišku balsu paklausė Tima.
-Hahahaha kažkokia mergiotė trukdys man nužudyti...geras.
-Na taip trukdysiu.
Ir tada jis tiesiog išnyko.Tima užmerkė akis ir atsigulė šalia Sofijos...

Ir vėl tie angelaiOù les histoires vivent. Découvrez maintenant