laisvės troškimas

2.

Aš jaučiuosi labai pasimetusi palikta čia viena prie upės be jokio paaiškinimo,  iš kur jis, kodėl jis čia galbūt aš sukėliau kokes nors problemas visi šie klausimai sukosi mano galvoje kol tuo tarpu aš ieškojau tėvų. Dėl visų šių klausimų aš negalėjau susikaupti į kvapus ar garsus tai tik apsunkino paieškas nes toje vietoje kur juos palikau jų jau nebuvo o kvapas buvo išmėtytas po visur.  Praėjus dar pusvalandžui nusprendžiau grįšti namo viena nes jie vistiek kada nors grįš o rėkimas taip ar taip reiks išklausyti.
Pasileidau ristele link namu vis dar galva pilna klausimų ir tuščių skrandžiu.

Grįžusi namo sode atvirtau į žmogų ir truputį prisidengusi isliukinau vidun pro  galines duris, namai atrodė tušti tad greitai numoviau į savo kambarį nusiprausti ir apsirenkti kaika. Po tokio bėgimo dušas buvo toks malonus dalykas kad vos neužmigau duše bet alkio jausmas to neleido. Po dušo  apsivilkau juodas treningines kelnės ir apsitrinusi  treninga, buvau tokia alkana kad atrodė kad visa avį galėčiau suvalgyti, nulipau žemin ir atidariau šaldytuvą jis buvo visiškai tuščias, aš net pasimečiau nes taip dar nei kartą gyvenime nebuvo  beto ryte jis dar buvo pilnas. Tas maistas negalėjo tiesiog išgaruoti kažkas jį suvalgė arba nežinau pavogė bet kas vogtų maistą?  Tuo metu pro dūris su griausmu įžygevo likusi šeimos dalis . Tėtis pamatęs mane tieisog nusišypsojo o mama  suraukė antakius ir tarė

- tai ką  panelyte pačią pirmą dieną bandai sukčiauti?

Aš pasimeciau nes nežinojau apie ką ji čia šneka

- apie ką čia sneki aš tiesiog noriu pavalgyti

- aš jums ryte sakiau kad nuo šendienos treniruosimes ir valgysit tik tai ką pagausit. Dėl to ir šaldytuvą isikrausčiau.

-  o jei nepagausim nieko kas tada?

- na tada nieko nevalgisit.

- Ar tu išprotėjai žinai kad aš nemėgstu medžioti tai ką man dabar mirtį badu?

- čia tavo pasirinkimas bet maisto negausi turi mokėti išlikti nežinai į kokią gauje  pateksį.

Manije užvirė piktis  ir jau jaučiau kad trūksta nedaug iki pasikeitimo tai taip pat pastebėjo mano brolis ir tiesiog pasiėmė mane už rankos ir įsivedė į antrą aukštą nuvedė mane į kambarį ir pasodino  ant lovos

- nusiramink viskas bus gerai aš galėsiu tau padėt medžioti nėra čia tos problemos

- tu juk žinai kad aš ne dėlto kad nemoku tieisog man nepatinka žudyti be priežasties nekaltus gyvūnus

-  darbas gi bus priežastis tu juos medžiosi kad pati nebadautum

- taip bet badauju tik dėl tų kvailų žaidynių mano nuomone jos visiška nesąmonė.

- man  kaip tai jos patinka žinai kiek mergų ten galima pamatyt

Jis tai pasakęs nusišypsojo ir mirktelejo

- tau tik mergos ir galvoj

Tai pasakius kumštelėjau ji į petį. Tada jis. Atsistojo ir Pašiaušė visus mano plaukus

- nusiramink mažyle o aš einu pažiūrėti kaip mama

Jam užtrenkus duris aš atsiguliau ant lovos ir žiurėjau į lubas, galvoje lakstė minčių šurmulys, ką reiks daryti per žaidynes nes aš negaliu tiesiog nedalyvauti  tada  mama mane užrakins kokeme rusije iki kitų žaidinių bet jei dalyvavusių mane gali pasirinkti ir tada ir pabėgti negaliu nes tai sukeltų karą. Aš užstrigau padetije be išeities. Taip mąstant prisiminiau kad esu labai išalkus o maisto nėra, bet man kilo idėja nueiti iki savo draugės Marijos jos mama visad gera ir garantuoju kad ji maisto neišmetė.  Atsistojau ir pradėjau judėti link lauko durų kai mama paklausė

- kur eini?

- medžioti nes palikai mus badauti

Tai tarus išėjau ir uždariau duris. Ilgai eiti nereikėjo nes ji gyvena netoli manęs praėjus vos 3 namus priėjau jos namą užlipau tris laiptukus ir pabeldžiau, duris atidarė Marijos mama ji buvo žemutė moterys blondinės plaukais

- sveika

- laba diena galite pakviesti Mariją.

- tai aišku luktelek minutele.

Ji vėl grįžo į namo vidų po kelių minučių išėjo Mariją kuri buvo labai panaši į mama tik truputį aukštesnė ir stambesnio sudėjimo

- labuka senai matyta girdėjai naujienas apie vilkų žaidynes.

- taip bet aš dėl to nelabai rūpinosi nes jos dar toli o mama ir nedaro spaudimo dėl jų

- tau gerai mano motina pareiškė kad negausim maisto tik ta ką susimedžiosim .

- žinau šitą tavo tėvai pranešė visai gaujai kad nedrįstų jūsų maitinti kitaip grese bausmė.

- uhhh jie apie viską pagalvoja aš galvojau ateisiu tavęs paprašyti maisto nes mirštu iš bado jau nuo 7 valandos nieko nevalgius

-  tai galiu tau padėti medžioti nes tuoj jau vakarės o tu tik pusriciavai.

- galim pamėginti bet su ta sąlyga kad tu  žudisi ne aš 

- gerai gerai sutarta

Kartu patraukėme link miškų supančių mūsų kaimą, pakelui Mariją rado driežą ir juokavo kad jei nieko nepagausim man teks namuose kepti driežus, nespėjus sutemti priėjome pirmus medžius ir isiskirem pasiversti . Virsmas kaip visad buvo trumpas ir neskausmingas bet kai išlindau  Mariją jau sėdėjo, toks jausmas kad jai tai užima tik kėlęs sekundes. Man einant artyn ji taip pat atsistojo jos šviesus baltas kailis išsiskirs tamsėjančiame ore o mano tamsus rudas kailis kaip tik susiliejo su aplinka. Ji vedė visą medžiokle aš tieisog ėjau iš paskos ir  dairiausi kol ji uostinėjo žemę, kol taip vaikčiojom mano nosis pagavo įdomu kvapą ir žinodama kad noriu valgyt aš leidau vilkei mane vesti ji judėjo greitai ir be garso Mariją vos spėjo paskui, po penkių minučių ji sustojo ir girdėjosi šlamesis tarp krūmų ji pradėjo sėlinti, aš norėjau perimti valdįma bet jau negalėjau ji buvo per daug įsijautusi į medžioklę o aš tieisog buvau keleivis kuris viską stebi. Praslinkus pro žolės pasimatė stirnų banda kuri ganėsi miško proskinoje, jos visos atrodė tokios grakščios ir nekaltos ir  aš nenorėjau daryti to ką dabar tuoj padarys Algarde toks buvo mano vilkės vardas.  Ji pasileido link stirnų ir kai stirnos pastebėjo buvo jau per vėlu Algarde šoko vienai iš jų ant nugaros ir perbloške ją ant žemės  tada  čiupo už gerklės visur tik pasipylė kraujas ir stirnos akys liko be gyvybės ženklų

Marija pribėgo ir pakraipius galva norėjo prieiti arčiau kad taip pat galėtų valgyti bet aš dar neturėjau kontrolės ir Algarde pradėjo urgzti ant Marijos nes ji buvo omega o pagal jos instinktus ji valgys tik po manęs. Marija supratus atsitraukė ir atsisėdo nuošalyje, mano vilkė buvo patenkinta tuo ką pagavo ,apžiūrėjus pradėjo valgyti. Prisikimšus visą pilvą atsitraukė nuo stirnos lavono ir  nuėjo prie medžių atsigulti ir apsiprausti  tuo tarpu Mariją pagaliau galėjo prieiti prie maisto, kol gulėjau po medžiu vėjo kryptis pasikeitė ir aš užuodžiau vėl ta kvapą tą kuris buvo prie upės, pradėjau dairytis aplinkui bet nieko nemačiau tik Mariją su stirna todėl pasiklioviau savo uoslė ir sekiau kvapą, Mariją net nepastebėjo kad aš kažkur einu. Kuo arčiau ėjau tuo kvapas stiprėjo bet vistiek nieko nemačiau visur buvo tamsu, net Mėnulis nešvietė. Dar truputį taip sekus pamečiau jo kvapą atrodo jis tieisog išgaravo tada nusprendžiau apsisukti ir grįšti pas Mariją.