laisvės troškimas

5.

Aš buvau nustebinta tokio sakynio nes jo visai nesitikejau  aš niekad neįtariau kad jis man kažką jaučia mes tiesiog buvom vaikistės draugai kurie gerai sutaria ir aš tikrai nejaučiau jokių romantinių jausmų jam.

- bet Liamai mano jausmai tau ne tokie ir tai būtų keista

Kelias sekundes jis atrodė pasimetęs ir sumišęs tada tos emocijos virto į pykti nes jo akys pradėjo švitėti.

- tai kodėl visad rodei man ta dėmesį lyg aš tau patikčiau  ką tik žaidei su manim?

- ne Liamai tu ne taip supratai tu man kaip brolis tu man rupi bet nejauciu tau nieko romantiško.

- man nerūpi tu būsi mano

Tai pasakęs jis pasisuko ir iš pykčio pradėjo keistis jo kaulai lūžti ir vėl sugyti tik kitaip ir per kelias minutes prieš mane jau stovėjo vilkas nebe žmogus. Jis atsisuko suurzgė ir tada šuoleis pasileido gilin į mišką.

Aš jaučiausi visiškai pasimetus, ne tai kad nenoriu dalyvauti tose žaidynėse bet dar ir mano geriausias draugas nuo vaikystės pareiškė kad mane gaudis. Viena yra iškeliauti su kažkuo į nepažystama gauja ir ten gyventi bet jei teks likti čia nes Liamas mane pagaus aš neištversiu tėvų nusivilusiu žvilgsniu ir gaujos pašaipiu replikų. Turėjau kažką daryti dėl to bet ką?

Grįžus namo nieko nenorėjau labiau nei krist į lovą ir viskas užmiršti nors kelioms valandoms bet neišėjo. Vos atsiguliau į lovą pradėjo lįsti mintis į galva dėl Liamo ir dėl to nepažystamo vilko prie upės. Šiomis dienomis man tikrai per daug streso ir dar tas tėvų spaudimas dėl žaidinių galima išprotėti.
Tokios mintis dar ilgai sukosi mano galvoje ir dėl to negalėjau užmigti iki  antros nakties, bet kai užmigau tai buvo tikra palaima bent jau kelioms valandoms.

Rytas praėjo kaip visada rytinis bėgimas su šeima medžioklė per kurią sugebėjau pasigauti kiškį ir galiausia treniruotės stadijone per kurias ir nieko naujo neįvyko. Bet po visko nusprendžiau neiti namo o praleisti vakarą su Marija nes man to reikėjo visas šis stresas tiesiog žudė mane. Priėjus jos namus pabeldžiau į duris ir jos iš kart atsidarė tarpduri stovėjo Marija

- labas galim šendien pabūt pas tave po šių pastaruju dienų man tikrai to reikia

- tai aišku galesim pažiūrėt kokį filmą pašnekėt kaip anksčiau.

Tai pasakius ji nėrė atgal į namą o aš paskui. Name buvo labai tilu ir tai buvo keista. Marija lyg skaitidama mano mintis iš karto atsakė

- mano tėvai savo kas mėnesį vykstančiame pasimatime.

Aš supratau kad mes tik dviese namuose tada marija pradėjo nešti pagalvės ir visokius užklotus į svetainę kur buvo didžiulis televizorius. Jos tėvai pinigais nesiskundė nes jos tėtis užėmė bėtos pareigas o tai pareigos einančios iš kart po Alfos tai jie taip pat dalyvavo daugumoj gaujos reikalų taip pat ir financineme versle. Gaujos kažkaip turėjo mokėti mokesčius už vandenį ir žemės plotus tai dažniausia gaujos vadas atidarydavo koke įmonė kur dauguma darbininkų būdavo gaujos narei ir taip mes neužkliudavom valstybei ir paprastiems žmonėms. Mūsų gauja užsiėmė statyboms tai pinigų mums netrūko bet mes nebuvom viena iš stipriųjų gaujų nes mums truko skaičių pas mus gaujoje tik keli šimtai o didžiosios būna net tūkstančius siekia bet mano nuomone tai daug vargo tas gaujas išlaikyti kad jos neišsiskiristitu.

- kokio filmo norėtum?

- nėra skirtumo

Kai išnirau iš savo minčių pasaulio marija jau buvo sunešusi pusę namų pagalvių ant sofos ir ant žemės, ir labai daug užklotu. Ji sėdėjo ant žemės su bliudu popkornu ir žiūrėjo į milžinišką ekraną su sąrašų filmų. Aš prisijungiau prie jos ir prisedau šalia.

- aš mamai nesakysiu kad valgei popkornu.

- ačiū kad nesakysi.

Aš buvau visai pamiršus apie maisto draudimą ir pasiėmiau sauja sau. Kai isidejau viena į burną malonei nustebau nes per tas kelias dienas buvau net pamiršus druskos skonį, iš vis pamiršau kokį kitą skonį nei žalios mėsos. Jaučiausi dėkinga dėl to Marijai nes ji rizikuoja jei kas užeis ar sužinos ją nubaus.

- šitas tiks?

- bus gerai

Ji paleido kažkokia siaubo komedija ir mes tieisog sedėjom ir žiūrėjimo filmą kaip senais gerais laikais. Šis filmas iš ties buvo geras itraukentis ir pusę jo prasijuokem. Pasibaigus filmui jau buvo pusę pirmos nakties dėl to marija išjungė televizorių ir mes abi atsigulėm ant grindų tarp daugybės pagalvių.

- negaliu patikėti kad dar keletas dienų ir turbūt daugiau niekada nesusimatisim.

- ne nejuokauk aš nesiruošiu niekur dėtis ir tikrai niekam nenusileisiu aš gi alfu dukra

- žinau bet tavo tėvai tave privers paklusti gaujų įstatimams kad nekiltų pykčiu

- žinok kartais atrodo kad jie ne dėl to mane verčia dalyvauti, atrodo kad mamai patinka mus kankinti.

- ne ji tiesiog nori  jums geros ateities ir tiek

- tai kodėl tada ji turi mus taip fiziškai spausti aš tai nesitinksiu kas mane vysis.

- taip bet aš issitikinus kad tikrai ne vienas .

- tikrai ne bus gerai jei koks beta bent jau pažiūrės į mane

- nenusisnekek tu graži aukšto statuso ir dar mamos dėka labai stipri. Aš įsitikinus kad paskui tave bėgs bent jau kokie penki vaikinai.

- bet aš to nenoriu aš nenoriu kažkur išvykt su nepažįstamų vyrų į nepažystama vietą.

- o kas to nori tai tiesiog mūsų pareiga dėl gaujos gerovės.

- bet argi gaujos gerovės nėra mūsų gerovė?

- na taip bet šiuo atvejų mums bus blogai bet likusiems devinesdešimt penkiems bus gerai.

- galbūt...  Gyvenimas suknistai sudėtingas.

- šitam tai aš pritariu.

Dar kelias valandas snekejom apie visokius menkniekius papasakojau Marijai apie Liama ir ji mano kad jis tikrai nebus stipriausias iš vyrų kurie mane vysis bet tai mane gąsdina o jei jis bus vienintelis,  ar turėsiu rinktis tarp jo ir kokio bėtos. Bet kurio atveju tėvai manim nusivils bet kuri atvejį jie rinktusi. Taip pragulėjau dar kelias valandas žiūrėdama į lubas ir galvodama kol pradėjo švisti saulė ir labai suėmė miegas. Po truputį su visom mintimis nugrimzdau į miego karalyste.