laisvės troškimas

9

Prabudau nes kažkas purtė mane pramerkus akis pamačiau kad tai Gytis

- kelkis tingine kitaip nespėsi pasiruošti

Aš plinksėjau ir pradėjau ražytis, Gytis išėjo iš kambario o aš iššokau iš lovos kad galėčiau nusiprausti ir persivilkti susmirdusius drabužius. Tai užtruko gal tik kokių penkiolika minučių bet kai išėjau iš dušo girdėjau mamos šūksnius kurie kvietė mane leistis žemin. Gretai apsivilkusi nubėgau žemin laiptais apačioje mane pasitiko mama su gertuvė neaiškaus skysčio.

- čia tau pasistiprinti prieš išeinant.

Padavus gertuvę ji mane nužvelgė nuo kojų galiukų iki paskutinių plaukelių man ant galvos.

-  ar tu įsitikinus sprendimu kad tavo ateities vyras tave pamatytų tokia. Nes vyrai atsimena kaip atrodo moterys kai ją sutinka pirmą kartą.

Aš perverčiau akys

- mama aš tikiuosi ši vakar iš viso nebūti pasirinkta o jei kas ir sugalvos mane pasirinkti meldžiuosi mėnulio deivei kad ji įveikčiau bėgime.

- dukrele nešnekėk tokių nieku tave tikrai pasirinks ir tu neturėtum noret pasprukti nuo jo nebent jis labai žemo rango.

Aš nenorėjau su ja ginčitis dėl to pasiėmiau savo gertuvė ir prisėdau prie stalo. Tuo metu į virtuvę vos nevirsdamas įlekė tėtis.

- mes turim tik dešimt minučių nes mums reikia ten būti anksčiau

Mamos akys išsiplėtė ir jie abu pradėjo lakstyti ir ruoštis o man tai tik sukėlė truputį jaudulio nes žinojau kad vis artėja tą akimirką kai turėsiu stoti prieš savo likimą. Jie taip lakstė dar keliata minučių o mes su Gyčiu tiesiog sėdėjom ir gurkšnojom savo keisto skonio kokteilius. Po kiek laiko jei abu sustojo virtuvės vidurije ir atsisuko į mus tada mama tarė.

- nu ką vaikučiai pasiruošę svarbiausia nakčiai jūsų gyvenime

- taip mama

Gytis atsakė o aš tiesiog patilėjau tada visi pajudėjom link durų. Šaltas lauko vėjas davė susiprasti kad viskas ko bijau artėja nesuvaldomai, dabar visas likęs laikas yra tik tas kol nueisim iki pamiškės ir viskas prasidės. Mano žingsnei buvo sunkus ir kekviena sekundę norėjau apsisukti ir grišti namo bet negalėjau nes tada būčiau nuvylus tevus ir galbūt net sukėlus pykčius tarp gaujų o tuo nenorėjau rizikuoti dėl to žingsnevau toliau.

Nepraėjo net kelios minutės o aš jau galėjau įžiūrėti žaidynių papuošimus, medžiai buvo apraišioti kaspinais ir visokiomis gėlėmis jos simbolizavo nauja pradžia pavasarį ir visokius panašius dalykus man tai nerūpėjo mane tas vaizdas gąsdino o jis tik artėjo. Kuo toliau ėjome tuo aiškiau viskas matėsi, dabar jau galėjau įžvelgti and žemės padarytas žimimasias linijas kur kas turėjo stovėti pagal rangu eiliškumą. Aš nuleidau akis ir žiurėjau į kojas kad paniką neveiktų manęs visiškai, bet nepraėjus net kelioms minutėms išgirdau kaip tėtis su kažkuo sveikinasi

- sveikas atvykęs.

Tada pakėlus akis pamačiau kad mes jau vietoje ir čia buvo minia žmonių iš įvairių gaujų visi maišėsi ir šnekėjosi, dauguma atrodė laimingų bet taip pat pasitaikidavo merginų kurios taip pat stovėjo pasimetusios ir iš jų akių matėsi kad jos čia nenori būti bet taip pat kaip aš tiesiog neturi pasirinkimo. Mano akys lakstė per minią ir ieškojo pažįstamų akių bet tada užkliuvo už Liamo, jo akys sužibėjo ir jis staiga pradėjo žingsniuoti link manęs. Aš greitai apsisukau ir pradėjau eiti į kitą pusę šioje minioje ieškojau Marijos bet niekur nemačiau jos ir eidama vis tolin jaučiausi vis labiau beviltiška nes jutau kaip Liamas artinasi ir tada kažkas pagriebė mane už peties ir apsuko. Tai buvo Liamas.

- aš atsiprašau dėl pastarųjų įvykių nežinau kas man pasidarė.

Jo žodžiai man priminė skuadanti petį, aš neturėjau ką jam atsakyti ir tiesiog linktelėjau.

- ai tai dabar po tiek metų draugystės nebešnekėsi su manim dėl mažos klaideles.

Tai mane taip suerzino ir aš negalėjau tilėti

- tau tai maža klaideles aš ten galėjau mirtį ir tu turėtum puikei žinot kad aš nenoriu taip greitai pradėt šeimos su niekou...  Juk tu mano draugas tu mane pažysti ir dėl savo noru ir užgaidų sugriovei viską ką turėjome dabar tu man šlikštus.

Jo akys staiga pradėjo švitėti

- sakai nenori šeimos bet duodiesi su kažkokiu Alonu ką jis geresnis nes yra alfa

Mano akyse pradėjo kauptis ašaros iš pykčio ir dėl to kad jis puikei žino koks mano požiūris į visa tai ir tiesiog skaudina mane vos man isižiojus nuaidėjo  rago gausmas o tai reiškė žaidinių pradžia ir tai kad turim sustoti į savo vietas.

- pasnekesim apie tai kai tave pagausiu

Po jo žodžių man nugara perbėgo šiurpai, aš nusivaliau ašaras ir pasukau link aikštelės kur turėjo stovėti visos moterys kurios dalivauja. Ten vyko sambrūzdis ir reikėjo stumditis kol prasibroviau į priekį o tada atsistojau į eilę. Aš stovėjau daugiau priekį nes buvau alfa ir mūšis tokių buvo tik septinios o visos kitos rikiavosi už mūsų. Man buvo baisei nesmagu stovėti priekije nes čia atkreipiau dėmesį bet neturėjau kito pasirinkimo. Apsisukau ir ir pastebėjau Marija ji stovėjo ir žvalgėsi aplink, pastebėjus mane nusišipsojo. Bet tada pasigirdo mikrofono krepždesis ir tėčio balsas

- sveiki visi atvykę į kasmetines vilkų žaidynes, kaip matote mūsų merginos jau sustojusios ir laukia mūrų vyrukų, kaip žinote o kas primiršote priminsiu kad vyrai turi dvidešimt minučių vaikščioti ir išsirinkti sau patinkančią panelė bet kaip lemia tradicijos viskas nebus taip lengva ir po rinkimosi jūsų merginos bus paleisto į mišką bėgti ir turės trijų minučių pranašumą nes Jum teks jas vytis vilkų formoje.  Na ką gi ilgai nebešnekėsiu pradėkime žaidynės.

Su jo paskutineis žodžiais į eiles pasipilė vyrai . Nepraėjus net penkioms minutėms prie manęs jau buvo Liamas jis uždėjo ant manęs savo ženkliuką kuris kitiems parodo jo statusą ir gauja po to jis tiesiog stovėjo prie manęs ir žiūrėjo į mane, aš jaučiausi labai nejaukei bet neturėjau kur dėtis ir turėjau iškentėti ši pragarą. Pralėkė dar dešimt minučių ir aš pradėjau bijoti kad daugiau niekas neprieis ir jei bėgime nuo jo nepabegsiu teks gyventi su Liamu, atsisukau į Mariją prie jos stovėjo kažkoks visai simpatiškas vyrukas bet jis nebuvo iš mūsų gaujos ir Marija buvo su puse šypsenos. Kai staigei atsisukau prieš mane buvo kažkieno marškinei kai pakelių galva pamačiau vyrą juodais plaukais ir rudomis akimis jis atrodė rimtas ir nuo jo sklido jėga jis buvo alfa. Netikėtai jis pakėlė ranką ir prisege prie manęs savo ženkliuką dabar turėjau du konkurentus kuruos turėsiu pabandyti aplenkti, palenkiau galva žemin pažiūrėti iš kokios jis gaujos ir jo statuso, ženklelis patvirtino kad jis alfa ir taip pat pasakė kad jis iš varnų šešėlių gaujos.
Jis atsistojo šalia Liamo kurio akyse matėsi baimė ir pagarba jam ir net nežvilktelėjo į mane jis tiesiog stovėjo ir žiūrėjo tiesei. Dabar aš tikrai nebežinojau kuo visa tai baigsis mano galvoja viravo panika.