laisvės troškimas

8

Prabudau savo lovoje, labai skaudejo nugara ir petį pažiūrėjusi į kaireji petį prisiminiau paskutinius įvykius ir pradėjau panikuoti nes neįsivaizdavau kaip čia atsiradau. Apsižvalgiau bet nieko keisto nepastebėjau tada išlipau iš lovos, buvau su savo pižama. Apačioje girdėjosi žmonių balsai, nuėjau arčiau durų kad geriau juos girdėčiau.

- aš negaliu patikėti kad tu negali jo nubausti jis taip pasielgė su mūsų dukrą

- kol nesibaigs žaidynės negaliu paskirtį jokios bausmės jam dėl rezultatų kompromitavimo.

- bet jis vos nepražudė mūsų dukros

- žinau brangioji bet turėsim laukti žaidinių pabaigos

Atidariau duris ir pradėjau lipti žemin nes žinojau kad tai mano tėvai ir norėjau sužinoti daugiau apie situaciją. Kai įžengiau į virtuve jie abu sustingo ir atsisuko į mane. Mamos akys švitėjo nuo pykčio bet kai mane pamatė apsiašarojo ir pribėgusi apkabino mane. Staiga per kūną šovė skausmo banga.

- atsiprašau pamiršau apie žaizdas.

- viskas gerai mama  įvyko kai praradau sąmonę?

-  tave rado alfa Alonas ir pergabeno namo per tą laiką daug kraujo praradai.

- kas tas Alonas?

- jis  Valentino  varnų šešėlių gaujos Alfos sūnus.

- kodėl jis buvo miške.

- nežinau dukryte bet ačiū mėnulio deivei kad buvo.

- gerai mama aš einu dar pamiegoti

Aš jaučiausi sukrėsta visos šios informacijos ir tiesiog dar krliom valandom norėjau nuo visko pabekti.

- ilgai nemiegok vienuoliktą valandą žaidynės tau vistiek teks dalyvauti.

Aš nenorėjau ginčo dėl to tiesiog apsisukau ir nuėjau savo kambarin.

Kritau į lovą bet miego nenorėjau nes galvoje buvo tiek minčių tiek abejonių.
Aš ir taip nenorėjau dalyvauti žaidynėse dabar dar esu sužeista kas mažina šansus kad spėsiu pabekt nuo persekiojančių vilkų. Po to kilo daug klausimų dėl to Alono kodėl jis buvo miške? Kodėl užklido į tą vietą ? Kodėl pasirinko mane gelbėti? nors galėjo visiškai į tai nesikišti. Kolkas jis buvo paslaptys apie kurią norėčiau pamiršti bet aš vis dar pergyvenu Liamo elgesį aš negaliu patikėti kad jis vos manęs nenužudė ir jam tai atrodė teisinga. O dar sakoma kad žmonės pameta dėl meilės galva čia jau kitas lygis jis išprotėjo dėl neatsakytos meilės.

Apsižvalgiau ir pamačiau savo telefoną, jis švietė nes kažkas rašė kai pasiėmiau ji pamačiau kad tai Liamas

Liamas:
Prašau atleisk aš nenorėjau tavęs sužaloti

Liamas:
Žinau kad kvailai pasielgiau bet tikuosi tai nepakeis mūsų draugystės.

Liamas:
Aš tikrai nuoširdžiai prašau atleidimo.

Toliau nenorėjau skaityti ir tieisog nusprendžiau užblokuoti jo numerį kad netrukdytų man nes aš tikrai nebenorėjau jo matyti gyvenime. Tarp kontaktų radau Marija.

Aš:
Labas gal nori užsukti pas mane baigiu išprotėti.

Marija:
Tai aišku tavo tėvai sakė paskambins kai pabūsi o taip būčiau visą parą pas tave sėdėjus.

Marija:
Penkios minutės ir būsiu.

Numečiau telefoną ant lovos ir atsiguliau žiurėjau į lubas ir nieko negalvojau nes visko buvo per daug negalėjau visko sudėlioti kaip turi būti man tikrai reikėjo pasišneket su Marija.

Girdžiu kaip kažkas lipa laiptais ir sustoja prie mano durų kambario įkvepia ir įeina. Tai Marija sunkei alsuojantis nuo skubėjimas.

- Luką kaip šudinai atrodai.

- žinau ir dar turėsiu dalyvaut žaidynėse.

- negi tavo tėvai vistiek vers ten dalyvauti

- va būtent kad vers

Ji priėjo ir sėdo ant lovos kurioja aš gulėjau

-tai durnistė.

- žinau bet ką galiu pasakyti savo tevelems

- nu nežiūrek į viską tai blogai gal sutiksi ten savo gyvenimo meilę ir susituoksit ir turėsite daug mažų vaikučių lakstančiu po namus

- bet aš to nenoriu dar kai norėsiu aš norėsiu pati išsirink sau tinkamą o ne taip kad jie mus renkasi kaip daiktus ir po to išsiveža kažkur. Noriu turėt savo pasirinkimą tame

- žinau Luką bet mes to nepakeisim lieka tikėtis kad pateksi pas gerą vyruka. Beto gal nutuoki kas tave gali rinktis?

- nežinau buvo liamas kol vos manęs nepražudė tai turbūt jam nebeleis dalyvauti po to yra kažkoks Alonas bet nežinau gal jis tiesiog geras ir išgelbėjo mane bėdoje nors Liamas kažką apie ji šnekėjo.

- aš girdėjau kaip tėtis šnekėjo kad Liamas vistiek turės teisę dalyvauti nes negali tos teises atimti.

- aš to nenoriu nes tada garantas kad jis mane rinksis ir jei aš užstriksiu su juo per amžius.

- nu neee tu graži atsiras ir kitas ir Liamas praloš tiesiog nebek į jį.

- oj patikėk jau geriau būsiu su kokiu aštuoniasdešimtmečiu nei su juo.

- tai kas įvyko ten oloje

Tada aš jai viską papasakojau detalei o ji sėdėjo ir klausėsi.

- na ir šiknius tas Liamas

- tikrai pritariu tau

- bet nieko svarbiausia kad jam nepavyko o ši vakara galėsi susirasti tikrą vyrą

- aš to nenoriu aš noriu likti laisva o mano laisvės liko tik dvi valandos po to vėl būsiu kažkur su kažkuo susaistita ir turėsiu klausyt.

- mergyt kas tau sakė kad turėsi klausyt jis ne tavo tėvas galėsi išreikšti savo nuomonę jam tiesei į akis.

- o jei jis koks maniakas kurem patinka mušti moterys

- nu netikiu kad nuo vieno maniako užsišoksi ant kito būk labiau optimistė

- pasistenksiu bet šiomis dienomis man visko per daug ir taip o dar ši vakar yra tas vakaras per kurį pasikeis mano visas gyvenimas. O tu neturi nieko nusižiurėjus?

- oi ne ką tu laiko neturėjau namai ir namai manęs niekas negrobe ir negelbėja naktim.

Abi pradėjome juoktis ir tada kažkas pasibeldė į duris. Prasivėrus durims pro tarpą galva įkišo mama.

- Marija manau tau jau laikas namo reikai ruoštis žaidynėms.

Marija atsistojo ir liūdnai pažiūrėjo į mane aš ir atsistojau ir styprei apkabinau ją. Tai gali būt paskutinis mūsų apsikabinimas gyvenime. Ji išėjo pro duris ir kambaryje likau vėl viena.

Vėl apėmė vienatvės ir pasimetimo jausmas. Norėjau nuveikti kažką prasmingo tas kelias paskutines valandas prieš žaidynes bet galvon niekas neatėjo ir jaučiausi pavargusi tai nusprendžiau prigulti. Gulėdama isivaizdavau kaip gali baigtis ši naktis galbūt Liamas mane pagaus ir teks praleisti visą likusį gyvenimą su žmogum kurio aš nekenčiu o gal atsiras kas kitas kuris mane išsivež toli kur neturėsiu nieko ir būsiu visiškai viena. Nenorėjau nei tokios nei tokios ateities bet neturėjau pasirinkimo tėvai privers mane dalyvauti o ten moterys neturi žodžio ten viską sprendžia vyrai. Su tokiomis mintimis mano protas vėl pradėjo slysti į miega su mintimi kad mano visas gyvenimas neužilgo pasikeis.