laisvės troškimas

10

Ilgai stovėti nebeteko nes vėl pasigirdo balsas per mikrofoną kuris liepė merginom susirinkti persirengimo kambariuose. Aš dar žvilktelejau į vyrus kurie stovėjo prie manęs ir nuleidus galva nužinksnevau persirengimo kabinų kriptimi. Kai nusigavau ten buvo daugibe moteru su visokiomis emocijomis bet mes visos turėjome persirengti į tradicines baltas sukneles.minioje susiradau Marija ji vaikščiojo su paniką aplink ieškodama savo didžio suknelės, tai buvo sunku nes ji buvo apkūnėsne nei įprastos vilkės.

- labas kaip laikaisi

- labas sunkei man reikia rasti suknele kol nesibaigė laikas o tai nėra lengva o tu kaip

-  nežinau prieš mane stovėjo Liamas ir dar kažkoks virukas ir jis alfa tai abejoju ar galėsiu ji aplenkti

- o kam to reikia galbūt jis  tavo princas ant balto žirgo.

- tikrai ne man tokio nereikia šiuo metu beto mačiua kad tu ir susiradai savo princa

- nežinau jis ne iš mūsų gaujos ir aš tikrai tikejausi kad Lukas mane pasirinks bet jis tiesiog praėjo mane net nežvilktelėjo atgal

- tai žiauru po tiek praleisto laiko kartu

- žinau bet nieko nepadarysi

Ji staiga išsitraukė suknelė iš lentinos kuri atrodė kad tiks jai

- na tikėkimės viskas bus gerai

- tikėkimės

Ji nuėjo į persirengimo kabina o aš pradėjau ieškoti suknelės sau. Pasiėmiau  dvi viena buvo mažesnė o kita keleis  didžais didesnė, savo didžio neradau. Nuėjau į persirengimo kabina, aplinka buvo pilna triukšmo kaikurios merginos buvo laimingos dėl vyrų kurie jas pasirinko kitos nenorėjo jų bet visos turėjome dalivauti ir kažkam atitekti. Suknele kuri buvo didziu per maža atrodė per daug aptempta ir su ja nesijaučiau patogei todėl nusprendžiau pasimatuoti kita, ji buvo didoka bet bent jau nevaržė mano judesiu ir tai tik padės bandant pasprukti. Apsivilkusi nusliukinau prie starto linijos kur rinkosi kitos merginos. Aplinkui buvo sambrūzdis kuris kėlė man nerimą man nepatinka dideles grupes žmonių, bet šiuo atveju neturėjau pasirinkimo. Ilgai netrukus vėl pasigirdo tėčio balsas

-  Na tikuosi kad visos merginos pasiruošusios ir nekantrauja sužinoti kas bus jų ateities vyras. dabar  pagal tradicijas jūsų motinos ateis ir užris raudonas juostas per liemenį simbolizuojančias jūsų praiti kurią pagavę vyrai atriš. Na ir taip pat su jomis geriau matotes.

Tėtis nusijuokė o iš aplink pradėjo rinktis moteris einančios link savo dukrų dauguma jų buvo su ašarom akyse. Ne praėjus net keliom minutėm pamačiau ir savo mamą ji buvo rimta ir susikaupusį, nešė raudona juostą. Prasibrovusi prie manęs prabilo.

-kaio matau gavai viena labai gera variantą ir kita labai prasta tai nepakliuk Liamui nors tai mažai tikėtina žiūrint prieš ką jis stoja

- mama aš iš vis nenoriu niekam pakliūti aš noriu pabegti ir nors metus praleisti su jumis

- nešnekėk nesąmonių tai būtų gėda jei alfu dukra per pirmus metus niekam neatitektu

Tada ji aprišo juosta aplink mano liemenį ir nusišipsojus nuėjo atgal į minią.

Visoms moterims sugrįžus į minią tėtis vėl priėjo prie mikrofono ir Iš minios atsklido užesis

- kaip matome vyrukai jau prisistatė o merginos pasiruošė tai ilgiau ir nelaukime pradėkime žaidynės.

Merginų minią bruzdejo nuo susijaudinimo o vyrų grupėse matėsi geismas o jų vilkai jau kilo į paviršių.

Tada pasigirdo tradicinė giesmė skirta mėnulio deivei o tai buvo ženklas merginoms pradėti bėgti.  Aš net nepajutau kaip mano kojos pradėjo judėti ir nešti mane į priekį kiek tik galėdamos. Aš turėjau tris minutes įgauti pranašumą prieš didžiulius vilkus kurie mane vįsis o tai buvo labai mažai. Aš buvau viena iš pirmųjų merginų mūsų pulke aš begau greit bet ar pakankamai greit pasiekti upelį už kurio ribų mes tampam laisvos dar vieniems metams . Aš net nepajutau tu trijų minučių tik jutau kaip dega mano plaučiai ir net neipusėjus kelio pasigirdo  iš galo atbegančiu vilkų garsas jie stumdėsi ir kandžiojasi bet visi turėjo vieną tikslą pasiekti savo išrinktaja mergele pirmiems.  Kaikurios merginos bėgo neskubėdamos ir žvalgidamosi atgal nes norėjo kad jas pagautų ir pasisavintu.

Aš tikrai nebuvau viena iš jų ir stengiausi iš visų jėgų pasiekti tą upelį nors ir atrodė truputį beviltiška aš negalėjau pasiduoti. Staiga sau už nugaros išgirdau sunku alsavimas žvilktelejau atgal ir pamačiau didžiulį ruda vilką kuris buvo maždaug per dešimt pėdų nuo manęs tada  per mano kūną perėjo panikos banga   ir  dėl edrenalino dingo visi skausmai. Tada pasigirdo cipimas ir atsisukusi pamačiau kad ant jo buvo juodas vilkas ir jie pešėsi, tai buvo mano proga pasiekti upelį  bet to tikrai negalėjau padaryti žmogaus formoje todėl pasiryžau sulaužiti taisikles ir pasikeisti į vilko forma.

Nieko nelaukdama sustojau ir nenusivilkdama drabužių paskatinau savo vilkė išlįsti į paviršių nepraėjus net keliom sekundem pajutau skausmą o tai žymėjo pasivertimo pradžia. Visa tai ilgai netruko ir pavirtus atsisukau pažiūrėti kur mano priešininkai jie vis dar kovojo tarpusavy tai nudžiugino mane ir aš pasileidau visu greičiu į priekį mačiau iš šalies kreivai į mane žiūrinčios merginas bet man tai nerūpėjo jei tai reiškė laisvę nuo įsipareigojimų. Vilkės formoje aš judėjau daug greičiau ir jie turėjo mažai šansų mane pasivyti jau buvau netoli upelio ir aš visą džiaugiasi ateinančią savo laisvę nes per tokį atstumą manęs negalėjo niekas pasivyti ypač kai negirdejau net pertsaku garso už savęs bet tada sktaiga sau už nugaros užgirdau niekada negirdėta garsą tai buvo tarsi cipimas sumaišytas su urzgimu ir tada atsitiko tai ko aš niekada nesitikėjau. Mano vilkė perėmė valdima be jokių perspėjimų ar kovos ji tiesiog vienu momentu įveikė mane lyg tai būtų lengviausias darbą pasaulį ir sustojo .

Mano mintis panikavo aš bandžiau perimti kontrolė bet mano pastangos atrodė bevertės atrodė kad ji net nejaučia jų ir tada pajutau didžiulį svorį sau ant nugaros. Tai buvo juodas vilkas kuris dabar prispaudes mane prie žemės urzge ant manęs. Mano laisvės galimybę atėmė dalelė manęs tą dalelė kurią aš pasitikėjau ir kuri pasitikėjo manimi.