laisvės troškimas

4

Prabudau kaip vakar dėl mamos šaukimo kad jau laikas keltis. Rytas vėl prasidėjo bėgimų ir tai man visiškai nepatiko nes nuo vakar  kūnas dar buvo nuvargęs ir įsitempęs dėl to visą laiką bėgau iš galo, dėl to negalėjau skųstis nes buvau taip įpratusi tik šendiena nežaidžia su broliu visi bėgome susikaupę kol pribegome palauke nuo pradžių aš nesupratau ką mes  darome bet kai pastebėjau kiškių buri priekija supratau kad gaudome pusricius. Mes isisklaidem į dvi puses tada pradėjome juos supti kol tuo tarpu tėtis selino į vidurį ir vienu momentu puolė triušius o jie išsibarstė į visas puses mūsų užduotis buvo pagauti nors vieną sau. Tai atrodo lengva nes jų tiek daug bet tai ir sudaro sunkumus nes yra daug pasirinkimų o visų pagauti negali todėl pasirinkau viena jis atrodė vyresnis ir nebe toks judrūs taip pat buvo pilkas ir kaip triušis stambūs atrodė kaip geras taikinis man bet kai jau norėjau ji pulti vytis mano brolis ant jo užšoko o kita gauditi buvo jau per vėlu nes visi jau buvo išsilakste  tad likau be pusryčių. Visi pavalgė ir patraukė namo aš ir kartu nes neturėjau daugiau ką daryti, vienai medžioti yra labai sunkų ir šeip dabar tik pats rytas tai dar bus progų pasigauti maisto. Kol risnojome kilo įvairiausių minčių ką daryti su savo ateitimi nes dienos tik bėgo ir bėgo pradėjo net lyst tokios durnos mintis kaip: galbūt mus verčia patiems medžioti maistą nes mama žino kad aš nemėgstu ir nori kad per žaidynes būčiau išsekus ir toli nepabegčiau. Bet tai tik buvo samokslo teorijos. Kai pasiekėme namus ir atvirtom aš jau pradėjau džiaukis kad nebereiks šendiena daugiau varkti bet tada prabilo mama

- duodu jums 10 minučių po to keliausime į lauko stadioną pasitreniruoti savigynos

- ar tai būtina?

- taip būtina

Aš perverčiua akis ir užlipau į antrą aukštą, pagulėti savo lovoj. Tas dieviškas poilsis ilgai netruko atrodo vos atsiguliau ir vėl reikėjo keltis nes mama šaukė. Vos ne vos atsikėlus kažkaip nulipau laiptais apačioje  lauke tėtis su mama bet Gyčio nebuvo. Mama dar kelis kartus pašukavo ir atsisukusi į mane liepė

- eik pažiūrėk kur tavo brolis

Kad ir kaip jaucuosi turėjau paklusti. Po truputį užlipau laiptais ir priėjus jo duris pabeldžiau, jokio atsakimo tada nusprendžiau atidaryti duris ir pažiūrėti ką jis ten daro. Atsivėrus durims pamačiau jį žvaigždės pozicijoje gulintį per visą lova ir knarkenti. Turėjau ir pasinaudojau galimibe ji prižadinti. Susikaupiau ir pradėjau vaidint panikuojancia pribegau ir pradėjau ji purtiti

-  Gyti, Gyti kelkis namas dega

Jis staiga pakilo iš lovos visas pasimetęs

-  kas dega kur?

Pamačiusi kad jis pasimetęs nėriau pro duris ir žemin laiptais. Kai atsidūriau laiptų apačioje atsisukau į viršų ir pamačiau paskui skubanti brolį. Jis vis dar buvo visas mieguistas ir svirduliavo kai priėjo laiptus viena jo kojų praslido ir jis prisėdo. Atsisėdęs patrine akis ir tarė.

- kas kur dega?

Tėtis išgirdęs tuos žodžius pradėjo juoktis o mama tik surauke antakius bet nieko nesakė. Gytis  supratęs kas čia įvyko pažiūrėjo į mane bet nieko nepratare. Tėtis gerai nusijuokes nusprendė jau eiti. Stadionas buvo kaimo pakraštyje kad gyventojams nekliutu triukšmas skilndantis žaidimų ar treniruočių metu .  Priėjus stadioną jis buvo tuščias nei gyvos dvasios nesimatė aplink ir tai buvo keista nes įprastomis dienomis čia gausu veiksmo ir triukšmo. Nekreipdami į tai dėmesio sustojome poromis aš prieš mama Gytis prieš tėtį. Ši savigynos pamoka nebuvo pirma tai aš jau žinojau ką darysime ir tai buvo ganėtinai paprasta tiesiog plikomis rankomis bandėme vienas kitą paguldyti ant žemės ir pasirūpinti kad jis nebeatsikeltu ir liktų bejėgis, bet ši treniruotė turėjo būt kitokią tėvai buvo nusprendė kad aš turėčiau mokėti apsiginti ir prieš vyrus todėl pirmą turėjau grumtis su broliu kas galiu pasakyti visiškai nesisekė. Kovodama su mama aš pasiklioviau savo jėgomis nes ir mano ir jos jėgos buvo panašios o kaunantis prieš gyti taip nebuvo jis  tris ar keturis kartus už mane stipresnis todėl šioje situacijoje turėjau pasikliauti savo protu ir vikrumu dėl to pradėjau ji erzinti

- koks tu nevykėlis jau tris minutes nesugebi manęs įveikti

- užsičiaupk

- nepavydžiu vilkei kuri turės praleisti visą likusį gyvenimą su tavimi.

Tuo sakinių aš pasiekiau ko norėjau jis sunervino ir visiškai nemastydamas nėrė  išskestomis  rankomis link manęs  aš to tikėjausi ir grakščiai pasitraukiau į šoną.
Jis neatsitrenkes į nieką prarado pusiausvyrą ir krito ant pilvo aš nieko nelaukdamas užšokau jam ant nugaros ir suėmiau abi jo rankas ir jis liko bejėgis. Tada išgirdau tėčio plojima

- Šaunuolė Luką įveikei už save stipresni priešą o tu gyti neleisk tavo emocijoms kontroliuoti tavo veiksmų  tai svarbi pamoka.

Pašnekėjas dar apie kelias klaidas jis leido mums eiti namo kol jie su mama pasiliko stadione apie kažka pasišnekučiuoti. Abu su Gyčiu iš karto pradėjome žiguoti namų kriptimi.

- Šaunuolė tu šendiena tikrai gerai pavarei.

- ačiū

Tai buvo labai netikėtas komplimentas ypač iš brolio jis niekad manęs negyrė tik erzindavo. Tuo metu jaučiau ta brolio ir sesės ryšį. Grįžę namo abu tiesių taikiniu ėjome į savo kambarius. Pasiekusi kambarį kritau ant lovos. Dar tik 2 dieną o aš jau nebetuoriu energijos nežinau kaip dar reiks pratęsti  beveik dvi savaites. Mąstydamas apie tai net nepajutau kaip užsnūdau.

Atsikeliau nuo telefono vibracijos, kai pakėliau galva pažiūrėti kas skambina ekrane pamačiau Liamo  vardą. Vis dar apsimiegojus pakėliau.

- laba  eini laukan prasilakstyti ir palaikisi man kompanija kol patruluosiu.

- gerai bet duok man pusvalandį kad apsirenkčiau ir nusiprausčiau

- gerai lauksiu prie senojo ąžuolo.

Tai pasakęs jis padėjo ragelį. Aš šokau iš lovos ir lėkiau tiesei į dušą. Karštas dušo vanduo atpalaidavo visus isitempusius raumenis ir išblaškė visus miegus. Po dušo apsirengiau ir šlape galvą išėjau laukan. Oras buvo šiltas ir vakaruose jau leidosi saulė, aš pasukau tiesei link senojo ąžuolo kuris radosi pamiškės pradžioje.

- labas vilkiuke einam pamedžioti?

-  labas Liamai

Aš praėjau pro šalį ir nuėjau toliau kad galėčiau nusivilkti ir pavirsti. Pavirtusi pasisukau o ten jau stovėjo Liamo vilkas, aš truputį pasimečiau nes jis galbūt matė kaip aš virtau bet nekreipiau į tai dėmesio ir prarisnojau pro jį tada jis pradėjo mane sekti ir nubėgome kartu į mišką.  Aukos radimas netrūko ilgai, tai buvo jaunas stirninas. Mes iškarto emėmės darbo jis selino iš vienos pusės o aš iš kitos, bet jis ne puolė jis sustojo dėl to aš turėjau pulti ir elnias pasibaidė link Liamo kuris užšoko ant jo ir suspaudė jo gerklę savo nasrais ir neužilgo elnias krito negyvas. Tada prasidėjo konkurencija dėl to kas valgis pirmas bet liamas man nenusileido ir tai virto grumtynėmis kurias jis laimėjo dėl savo dydžio mano vilkė turėjo nusileisti nors ir buvo tuo labai nepatenkinta. Bet tada nutiko keistas dalykas Liamas atsisuko ir pakvietė mane valgyti kartu taip  elgiasi tik susiporave vilkai bet mano vilkei nerūpėjo, ji norėjo pavalgyti.

Po sočios vakarienės pradėjom bėgti link miško pradžios kur buvo mūsų drabužiai kai atvirtome ir apsirengeme Liamas priėjo prie manes net truputį per arti.

- Luką per žaidynes aš pasirinksiu tave ir man nerūpi ką sakys tavo tėvai.