laisvės troškimas

7

Visos kitos dienos buvo vienodos atsikeli pabegioji, pasitreniruoji ir vėl namo. Tik vis didėjo vilkus skaičius, visi rinkosi į žaidynes.  Viso kaimelio tuščios sdibos buvo ekupuotos o palaukės pilnos palapinių. Tai buvo keistas reginys man jis ir džiugino ir liudino tuo pačiu metu. Šis žmonių skaičius reiškė kad žaidynių pradžios artumą ir tai gąsdino mane.

Buvo jau pietus ir aš nusprendžiau eiti prasilakstiti nes šendiena nesijaučiau tokia išsekus kaip įprastai. Apsirengusi džemperi ir treningines kelnes lipau žemin laiptais.

- turėsim visa tai pagreitinti nes tai kelia pavojų gaujai.

- žinau bet nemanau kad dauguma vilkų yra pilnai pasiruošę

- turės gyvent su tokiu pasirengimu kokį turi.

Nulipusi pamačiau kad tai tėtis su Eljotu šneka.

- kas vyksta kas negerai?

Jie atrodė nustebę kai aš prabilau

- nieko Luką tiesiog turėsim žaidynės perkelti į rytojų tai šendiena gerai išsimiegok.

- kodėl kur skubame

Aš ir taip jų nelaukiau o dabar sužinojau kad jos ryt mano balse girdėjosi ir baimė ir pyktis

- todėl kad taip reikia.

Tėtis atsakė jau su tvirtu nepatenkintų tonų. Aš nusprendžiau nesiginčiti ir nėriau pro duris laukan. Galvoje buvo tiek minčių ir baimės kad norėjau kuo greičiau pasiekti mišką ir bėgau. Nespėjus pasiekti pamiškės pajutau kaip vilkas manija kylą į paviršių dėl baimės ir nebegalėjau jos suvaldyti jį perėmė valdymą ir aš suklupau.  Jaučiau kaip mano kūnas keičiasi kaip kaulai persidėsto ir girdėjau kaip plyšta mano drabužiai bet nieko negalėjau padaryti dabar aš buvau tik keleivis jos pasaulį. Ji suvokė kad negalėjau susitvarkyti su emocijomis dėl to davė laiko viską apmąstyti nedarant nieko kvailo.

Pasikeitus ji nubėgo į miško gilumą kur nebesimatė palapinių ar namų, aplink buvo tik gamtą ir grynas oras. Girdėjosi kaip po letenom traška sudžiūvę rudens lapai ir kaip viršūnėse čiulba įvairiausi paukščiai. Miške gali pabekti nuo savo problemų bet mano vilkė bėgo tam tikron vieton kur ji jautėsi saugi. Tai buvo apleista lokio ola vidurį miško ten beveik niekas nesilanko ir ne daug kas žino apie tą vietą. Ten ji taip pat galės ramei pabūti ir nesirūpinti niekuo. Bėgimo dar kelias minutes kol horizonte pasimatė didelis palinkęs medis tarp kurio šaknų buvo išrausta didžiulė uola. Bet kažkas buvo negerai mes nosimi pagavom kažkokį įdomu kvapą kuris sklido iš tos pusės. Tada pamačiau iš olos lendančia ruda vilko galvą, tai buvo liamas. Jis žinojo apie šią vietą nes prieš žaidynes ir visus pykčius aš ją jam parodžiau. Bet ką jis čia veikia dabar?

Mano vilkėti tai buvo neįdomu ji buvo pasiryžusi išvyti ji iš šios vietos nes jautėsi viršesnė už jį. Kai liamas mus pamatė atrodė pasimetęs, nežinantis ką daryti bet per kelias sekundes jo žvilksnije galėjai įžvelgti ryžtą. 

Kai pribegom mano vilkė pradėjo urgzti bet mano nuostabai liamas nenusileido jis ir urzgė. Mes pradėjom sukti vienas kitą ratų. Aš nežinau ko jis norėjo tuo pasiekti. Staiga jis pasileido į mane bet aš nespėjau sureguoti ir perkritau ant šono tada jo dantis įsmigo į  mano dešinįjį petį, bet mano vilkė neinkste ji atsisuko ir isikando jam į letena. Burna užpildė kraujo skonis kuris pamalonino ją. Jis pradėjo purtyti letena ir ištrūko ir gniaužtų bet tada vėl puolė tik ši kart kando į sprandą. Pasipilė kraujas ir pajutau didelį skausmą. Kodėl jis taip daro at jis nori mane nužudyti? Aš nežinojau ką galvoti bet mirtį nenorėjau ir mano ryžtas davė jėgų vilkėi.

Ji pradėjo verstis ir ištrūko iš jo nasrų tada staiga atsistojo ir jie vėl pradėjo sukti ratus žiūrėdami vienas į kitą ir ieškodami silpnesnių vietų bet jie abu šlubavo tai jų jėgos buvo panašios tik mano vilkėi kaklu tekėjo kraujas nuo žaizdos ant sprando.  Taip  vienas kitą puldinejom dar visą pusvalandį kol aš beveik visiškai nebeturėjau jėgų tada jis tuo pasinaudojo ir iš paskutinių savo jėgų puolė mane. Dėl nuovargio nespėjus laikų sureguoti ir jis atsidūrė ant manęs jo nasrai prie mano gerklės ir galvojau tai jau viskas jau buvau pasidavus bet jis ne kando jis paleido mane ir leido apsiversti aš buvau per daug pavargusi ir gulėjau tada jis vėl pradėjo urgzti aš atsistojau ir pažvelgiau  į jį jis kaip šuo kuris varė avį supo mane tada pradėjo artintis ir aš buvau priversta trauktis atgal . Aš traukiasi atgal kol atsirėmiau į  medį kureme yra ola tada supratau kad jis nori mane įveisti į tą ola aš to nenorėjau bet kuo arčiau jis ėjo tuo garsiau urzgė o jam pasipriešinti aš neturėjau jėgų. Paklusau jam ir ilindau į olą bet jis paskui nėjo.

Buvau persigandusi ir mano vilkės kūnas buvo pasidavęs dėl to buvo minučių klausimas kada aš vėl atvirsiu į žmogų. Tada užgirdau krepždesi viršuje ir tada pasigirdo Liamo balsas.

-  neturėjo viskas taip būti bet kai sužinojau kad Alonas taves sieks žinojau kad man nėra šansų prieš jį.

Jis kelioms minutėms nutilo pamąstyti

- žinau kolkas gal manęs nekęsi bet po to pamilsi aš esu tuo įsitikinęs juk mes geriausi draugai aš tave pažystu.

Man buvo sunku to klausytis akyse kaupėsi ašaros dėl baimės ir dėl nusivilimo. Aš visad galvojau kad mes būsim tie draugai kurie po 10 ar 20 metu susitiks ir prisimins senus laikus niekad neįtariau kad Liamas gali būt toks žiaurus dėl savo tikslų.

- dėl to man reikia kad čia liktum iki kito vakaro jei grįšim kartu po žaidinių ir tu būsi nėščia jie negalės mūsų išskirti.

Po tu pasakytų jo žodžių baimė praėjo visą mano kūną nes jis yra teisus jei grysiu po žaidinių su juo kad ir nenoresiu priklaususių jam.  Mano mintis panikavo ir tuo pačiu pradėjo svaikti dėl kraujo trūkumo. Nenorėjau prarasti sąmonės nes nežinojau ką po to jis darytų su manimi.

Liamo kalbas nutildė urzgimas. Aš nežinau kas ten lauke buvo bet aš buvau labai dėkinga kad kažkas atsirado

- kas tu toks tu neturėtum čia būti

Po to girdėjosi tik urzgimas ir cipimas Liamas turbūt vėl pavirto ir kovojo su įsibrovėlių bet aš nebeturėjau jėgų apie tai mąstyti tiesiog jaučiausi tokia pavargus ir mieguista. Tada pajutau kaip mano kūnas atvirsta į žmogaus ir tiesiog susirangiau savo kraujo klane bet tada išgirdau  kad kažkas leidžiasi į olą pakeliau galva bet viskas jau liejosi paskutinės mintis prieš prarandant sąmonę buvo: ačiū tau mėnulio deive kad tai ne Liamas.