Breeze [BAIGTA]

Vienuolikta

...

Daktaras įėjo į kabinetą ir pasisveikinęs nusišypsojo.

'Eime,šiandien nuimsim gipsą.'

'Yeey' nusijuokiau ir atsistojusi atsisėdau į vėžimėlį kuriuo būsiu nuvešta,kad nuimti gipsą.

'Tai neskaudės,nebijok.' guodė daktaras.

'Aš ir nebijau ,tik džiaugiuosi,jau spėjau pasiilgti savo rankų.'

'Suprantama.' pasukome į šoninį kabinetą ant kurio buvo parašyta 'GIPSINĖ' .

'Aš Luc šiandien pabūsim kartu,nuimsiu tau gipsą ir padėsiu pramankštinti rankas.' daktaras išėjo ir paliko mane su Luc.

'Puiku,aš Elsie.' nusišypsojau. Jis paėmė kažkokias dideles žirkles ir atsargiai neužgaudamas rankos pradėjo kirpti gipsą,nukirpęs ilgą liniją jo nuo vienos rankos,padėjo man ją ištraukti.Mačiau daug siūlių randų ant jos,dar matėsi ir siūlai kuriuos greičiausiai reikės ištraukti kiek vėliau.Tuomet tas pats sekė ir su kita ranka tik ją buvo šiek tiek lengviau ištraukti.Matyt ji nebuvo taip stipriai sužalota kaip kairioji.

'Gali vaikščioti?' paklausė nuėmęs gipsą.

'Taip.' nedvejodama atsakiau.

'Tuomet ateik čia iki kriauklės nuplausime tavo rankas.' aš kiek nerangiai pasijudinau vežimėlyje ir atsargiai pasiremdama viena ranka atsistojau.Ėjau normaliai ,kad ir greitai,nes ant kojų buvo tik keletas mėlynių ir nubrozdinimų.Priėjau prie didelės kriauklės ir panardinau rankas po vėsiu vandeniu.Tą akimirką buvo neišpasakytai gerai,nes kai tiek laiko negalėjau jausti rankų ir jų judinti ir dabar galiu jas nuplauti,jaučiu milžinišką palengvėjimą.

'Na gerai.' Luc ištiesė į mane rankšluostį ir atsargiai nuvalė vandenį nuo rankų.

Turėjau dar trumpam pasilikti su juo ,todėl jis man parodė keletą pratimų kuriuos turėsiu atlikti kiekvieną dieną kol galiausiai galėsiu normaliai judinti rankas.

'Tam prireiks keletos dienų,galbūt savaitės,bet jei sąžiningai atlikinėsi pratimus ir nevarginsi per daug rankų ,greitai vėl galėsi atlikti didvyrės vaidmenį.' nusijuokė jis.Nusišypsojau ir aš.

'Man atrodo aš jau padariau pakankamai.' pratariau.

'Tu padarei daugiau nei pakankamai,tu išgelbėjai mus ir sugebėjai išsigelbėti pati,tai ką tu padarei buvo neišmatuojamai daug ir dabar visi dėl tvęs jaudinosi kai gulėjai ligoninėj,o tas mėlynaplaukis vaikinas nebuvo nuo tavęs net atsitraukęs.' tardamas paskutinius žodžius jis nusijuokė balsu.

'Oh.' šypsodamasi sumurmėjau.

'Na dėkui,už pagalbą,tikiuosi vėl susimatysime,tik jau ne ligoninės patalpose.' nusijuokiau.

'Aš irgi tikiuosi.Sveik!' sušuko man būnant prie durų.Aš dar kartą atsigręžiau atgal ir nusišypsojau.

Ėjau tiesiai į Lunos palatą,noriu ,kad ją kuo greičiau iš ten paleistų ir viskas vėl būtų gerai kaip iš pradžių.Mano rankos šalia makalavosi kaip stabarai kuriuos sunkiai galėjau judinti.Oranžinių plaukų galva koridoriuje pasitiko mane jau iš toli.Nusišpsojau ir pradėjau eiti kiek greičiau,jau vos ne bėgdama.

'Eli!' ašarų kupinomis akimis sušuko Luna.

'Lu..' sitpriai ją apkabinau,bet tyliai į ausį sušnabždėjau,kad nespaustų manęs labai,dėl mano rankų.

'Ah taip ,atleisk.'

'Nieko baisaus,kaip tu?' paklausiau ir ranka parodžiusi į suoliuką nuėjome ant jo atsisėsti.

'Aš neblogai,tik sunkiau vaikščioti,nes juk ką nors susižeisti turėjau,o ne tik galvą susitrenkt.' nusijuokė.

Buvo gera matyti ją besišypsančią,tarsi nieko nebūtų įvykę.Dabar džiaugiausi labiau negu kada nors anksčiau.Chloe netektis buvo paveikusi mane ir aš jau galvojau ,kad daugiau niekada nebesusirasiu draugės tokios kaip ji,bet čia aš suradau Luną ir Niall,na Isac nelabai gerai pažįstu,bet dabar...jie yra viskas ką aš turiu.

'Noriu pažiūrėti pranešimus,galim eiti?' paklausiau po to kai išsikalbėjom turbūt viską ką norėjome pasakyti.

'Žinoma.' nusišypsojo ir mes neskubėdamos pradėjome eiti link svetainės,bet dar neįpusėjus eiti iki ten ji timtelėjo mane ir parodė į liftą.

'Mes jau galim grįšti į viršų?' sumišusi paklausiau.

'Tavo dėka.' praeidamas kažkoks vaikinas atsakė man.Na,laukiau atsakymo ne iš jo,bet ir šitas man tiko.Nusišypsojau ir įlipom į metalinį liftą.

Stebėjau besikeičiančius aukštus ir vaikštančius žmones.Galų gale pasiekėm savo aukštą ir nuėjom į fojė.Ten stovėjo jau naujas didelis televizorius rodydamas tuos pačius vaizdus.Viesulas dabar buvo pasisukęs link Europos ir panašu nebeketino grįšti čia.Kai atitraukiau žvilgsnį nuo televizoriuje rodomų vaizdų tik tada pastebėjau ,kad visi fojė buvę žmonės žiūrėjo į mane ir šypsojosi.Aš kiek sutrikau,bet supratau kodėl jie žiūri į mane.Netruko nė akimirkos kai visi pradėjo ploti ir skandavo garsius padėkos šūksnius,kai kurie net apkabino mane.

'Dabar jūs neturite dėkoti man dėl to ką aš padariau,jūs turite surasti savo artimuosius,kad ir kur jie būtų ir pasakyt kaip labai mylite juos ir stipriai apkabinti,man tai reikštų tarsi padėką.' Tą akimirką visi aplink mane stovėjusieji žmonės akimirkai nutilo ,apsidairė ir nusišypsoję vienas kitam pradėjo apsikabinimų laviną.Aš tik nusišypsojau ir atsitraukiau iš minios vidurio,kad kas nors neužgautų man rankų.Staiga kažkieno šaltos rankos uždengė mano akis.Kiek pasimuisčiau ir supratau,kad tos rankos manęs nepaleis,tai Niall.

'Ni.' sumurmėjau ir rankos paleido mano akis.Apsisukau ir pažvelgiau į Niall akis.Jis pažiūrėjo į mane kreivu žvilgsniu ir aš nieko nesakiusi stipriai jį apkabinau.

'Tik tiek?' sarkastiškai paklausė šalia stovėjęs Isac.

'Ateis laikas bus ir...' nespėjau užbaigti sakinio ir mėlynaplaukio lūpos susiliejo su manosiomis priversdamas mano kūnu lakstyti šiurpuliukus.

'Panašu ,kad atėjo laikas.' nusijuokė Isac ir taip pat pabučiavo Luną.

'Nežinau,kaip,kodėl ir kam tai padarei,bet man patiko.' pasakiau Niall į ausį.

'Nagi,sakyk atvirai.Tai buvo sušiktai tobula,taip?' nusijuokė.

'Yeah.Tai buvo.' nusišypsojau ir priglaudžiau savo galvą prie jo krūtinės.

<....>

Po tiek laiko grįžome į savo kambarį.Nieko nelaukusi išsidrėbiau savo lovoje ir užsimerkiau.Ne,dabar aš nebenoriu galvoti apie tėvus ar Chloe.Aš nenoriu galvoti apie nieką kas skaudina,noriu galvoti tik apie tai kokia laiminga dabar esu ,kad išgyvenau.Greitai galėsiu grįšti į Londoną,ir galbūt,galbūt mano tėvai dabar yra gyvi ir aš juos pamatysiu.Visiškai netikėtai ant manęs negailestingai užvirto didelis ir sunkus,daug prisivalgęs kūnas.

'Niall!!!!!!!'