Breeze [BAIGTA]

Septyniolikta

...

'Ar galėčiau tave šiandien kur nors nusivesti?' Niall sugrąžino mane į realybę.

'Ką turi omenyje?'

'Tai kad mes praleidome visą laiką bunkeryje,negaliu nusivesti tavęs nei į kiną,nei kur nors kitur,bet čia yra gražių vietų kurios jau yra aptvarkytos,pavyzdžiui didžioji panorama?'

'Puiku.Septintą?' nusišypsojau ir atsistojau nuo kėdės.

'Taip,ateisiu čia.'

'Gerai.Viso.'

'Iki.' uždariau duris vos tik jam padėjus pėdą kitoje jų pusėje ir atsirėmiau į jas nuslysdama žemyn ir likdama sėdėti ant plytelėmis išklotų grindų su sijonu ir aukštakulniais.Galbūt tai per daug vaikiška?Visi tie pasimatymai ir panašiai.Galbūt man nederėtų sutikti,dabar buvo viskas gerai,kol jo nebuvo šalia,jis grįžo ir viską sujaukė.

Kažkas stipriai trinktelėjo durimis man per nugarą ir aš greitai atsistojau ir pasitvarkiau sijoną.

'Ry?' paklausiau ir durys prasivėrė.

'Yea.' ji nusišypsojo ir padavė man į rankas keturias papkes su kažkokiais dokumentais kuriuos man turbūt reikės sutvarkyti.

'Ką turiu padaryti?' padėjau dokumentus ant stalo ir ranka persibraukiau per plaukus kad sutvarkyčiau juos.

'Turi parašyti ataskaitą ir kokios galimybės ,kad Kerė nuo Vakarinės Europos pakrantės nesusilpnės ir nebegrįš čia.'

'Aišku,gerai.'

'Susitvarkysi ar reikia pagalbos?'

'Jeigu reikės ateisiu.' nusišypsojau ir gavau šypseną atgal.Atsisėdau į savo krėslą ir palaukiau kol Ry išeis.Atsiverčiau pirmą raudoną papkę ir pradėjau skaityti.Čia viskas buvo aprašyta,kai susiformavo Kerė,kokio stiprumo ji buvo iš pradžių,bet net pervertus visas papkes neradau atsakymo,kodėl ji tokia stipri,ir kodėl nesustoja.Ji tarsi tiksinti bomba kuri niekada nežinai kur pasuks ir kokia jėga smogs.Įsijungiau kompiuterį kurį gavau vos pradėjusi praktiką čia ir atsidariau užrašus kuriuos gavau apie pirmą Kerės pasirodymą Londone.Tai nebuvo daug ,bet pakankamai ,kad padėtų man parašyti ataskaitą.Tikrai pakankamai didelė tikimybė ,kad tornadas vėl grįš čia nors ir tai bus vienintelis toks atvejis per visą gamtos išdaigų istoriją tai negasdina ,nes vien toks tornadas kaip Kerė yra vienintelis per visą istoriją.Ji turi kažką ypatingo, ir tuo pačiu be proto bauginančio,jeigu ji čia grįš smogs dvigubai,galbūt net trigubai stipriau,nei tai padarė bet kurį kartą prieš tai,nes su kiekvienu daiktu kurį ji pakelia į orą ji iš kažkur sustiprėja ir nors tai visiškai nelogiška ir tikrai nenormalu gamta krečia išdaigas mums kiekvieną dieną,tik nemanau,kad kada nors kas nors galėjo tikėtis tokios išdaigos.Kai tik Kerė susiformavo jos stiprumas tebuvo F2 ir vos tik ji nusiaubė Londoną ir pradėjo keliauti link Airijos ji sustiprėjo iki F5 ir tai taip pat nelogiška kaip ir visa kita.Dabar žinau kaip stipriai aš rizikavau,kai ėjau gelbėti tų žmonių bunkeryje,nors akimirkai būčiau nusilpusi ir dabar manęs čia tikrai nebūtų.Ir tai ne viskas,nežinau kaip mano mama išgyveno iki kol aš grįžau namo,bet jai tai pavyko nors ir merdėjo ji spėju kelias dienas gal ir daugiau,nežinau kiek laiko tėtis jau buvo miręs,bet manau ,kad ne per daugiausiai,nes nemanau,kad mama būtų iškentusi matyti jo lavoną šalia savęs ilgiau nei kelias valandas,manau ji pati būtų užbaigusi sau gyvenimą tikėdama,kad jie vėl bus kartu.Iš tiesų,jų meilė visada buvo geriausias pavyzdys ,kad tikra meilė egzistuoja,nes nesvarbu kaip jiems sunku būdavo jie nepalikdavo vienas kito ir nesipykdavo,jie visada buvo šalia kai kuriam nors reikėjo palaikymo.Galų gale surašiau ataskaitą stengdamasi per daug negalvoti apie viską ir ypač apie tėvus su Chloe,nes tai tikrai sugriautų viską ką aš bandau pastatyti,aš bandau susikurti naują gyvenimą ir regis pastaruoju metu man pakankamai gerai sekasi,jaučiuosi tikrai geriau nei prieš savaitę,išmokau nebegalvoti apie praeitį ,o stengtis pastatyti ateitį ir gyventi dabartimi ,o ne prisiminimais.

Vakaras atėjo pakankamai greitai ir laikrodžiui panešus,kad jau šešta valanda jaučiausi kiek sunerimusi rasdama neypatingai daug drabužių savo spintoje su rūbais kuriuos man parūpino Ry.Vis tik iš jos gilumos išsitraukiau juodus džinsus ir languotus marškinius,paprasčiausi drabužiai kuriuos man pavyko rasti tarp daugybės kostiumėlių ir prabangių švarkų.Nejaugi rūbų parduotuvės liko nepaliestos?Tai juokinga.Susirišau plaukus į arklio uodegą ir perrišau juos tamsiai raudonu kaspinėliu kuris puikiai derėjo prie raudonai languotų marškinių.Dar kelias minutes pasėdėjau ant sofos galvodama kaip praeis šis vakaras ir apie ką mes kalbėsime,tai tiesiog labai keista,aš esu turėjusi vaikiną ir anksčiau,bet nei prieš vieną pasimatymą nesijaudindavau,tarsi tai būtų taip įrasta kaip ir valgyti pusryčius,tačiau dabar visai kitaip,jaudinuosi ir nežinau ką sakyti,galų gale kai jau buvo be penkiolikos septynios nusprendžiau nueiti į fojė ir ten jo palaukti.Apsiaviau bordo spalvos converse kuriuos kažkokiu būdų sugebėjau išsaugoti per visą audra,ir tai yra tiesiog neįtikėtina ,ir nusileidau vieną aukštą žemyn ,kad pamatyčiau pusiau baltų plaukų galvą besisukančia ratu ir manau ieškančią manęs arba Ry.

'Niall?' pašaukiau ir galų gale jis nustojo suktis ir pažvelgė į mano pusę.Jo veidą pauošė šypseną ir jis priėjęs prie manęs apkabino.Apkabinau jį atgal.Jis buvo apsirengęs mėlynus suplėšytus džinsus,bent jau tokius kurie prieš tornadą buvo madingi,o dabar balti kostiumai kaip Mullingar bunkeryje.Jis buvo užsidėjęs maikę su užrašu 'Life begins at night.' į man atrodo tai yra Charlaine Harris frazė.Nesusilaikiau ir paklausiau jo.

'Ar tai iš Miręs iki sutemų?Na žinai Charlaine Harris?' parodžiau į jo maikę ranka ir jis nusišypsojęs palinksėjo galva.

'Aš nustebinta.' pasakiau besijuokdama ir bandydama jį įsivaizduoti skaitantį knygas/

'Na iš tikrųjų tai daugiau iš 'Tikras kraujas' neypatingai mėgstu knygas.' kiek atsidusau nuvydama mintis apie tai kaip jis atrodytų skaitydamas.

'Man rodos tu buvai suteikęs man vilties,bet koks skirtumas.' nusijuokiau ir jis ranka pasitvarkė plaukus nusišypsodamas.

'Tiesiog pabandyk įsivaizduoti mane skaitantį knygas.' jis skaito mintis.Rimtai.

'Aš kaip tik tą ir bandžiau padaryti.' prisiažinau ir rankomis užsidengiau veidą.

'Tai turėtų būti tragiška.' jis pakratė galvą ir nusijuokė.Taip bekalbėdami apie knygas,serialus ir filmus mes atėjome iki panaromos aikštelės kur besileidžianti saulė raudonai nudažė dangų.

'Gražu.' pasakiau negalėdama patraukti akių nuo vaizdo,iš kitos pusės tai nebuvo labai gražu,tai tik dangus,o apačioje viskas atrodė tarsi miestas virtęs milžinišku sąvartynu.

'Būtų gražiau jei viskas neatrodytų taip netvarkingai.' prisiveričau atitraukti akis nuo dangaus ir atsisukti į jį.

'Tai gamta.Kartais taip nutinka.'

'Ar manai ,kad jis grįš čia?'

'Kerė?Nežinau,kaip tik šiandien turėjau parengti ataskaitą apie tai kokia tikimybė,kad ji čia sugrįš ir pagal viską panašu,kad labai didelė,ypač sprendžiant iš to ,kad vėjas yra Šiaurės Vakarų.'

'Vadinasi tai įmanoma.Kaip dėl to kad tu nori kraustytis į Europą?' jis taip pat atsisuko į mane.

'Ne dabar.Aš privalau palaidoti tėvus ir Chloe,be to noriu padėti Ry su meteorologijos stotimi,jai tikrai reikia manęs.'

'Gerai.Gal jau nori eiti?Darosi vėsu.'

'Gerai.' apsisukau ant kulno ir mes pradėjome eiti atgal tuo pačiu keliu kaip ir atėjome.Ėjome tyloje tik jis buvo sujungęs mūsų rankas ir tyla dabar buvo geriausia išreikšti visiems jausmams kuriuos abu jautėme.