Breeze [BAIGTA]

Dvylikta

...

<Niall pov.>

Susiradau geltonų palukų savininkę ir sugriebiau už riešo.

'Kur tu po venių buvai?'

'Kas tau darbo?'

'Neatsakyk į klausimą klausimu.'

'Užsikrušk.' ji atmetė mano ranką.

Nesupratau,kodėl ,bet tuo metu man net mintis nekilo ją stabdyt ir bandyt ką nors aiškintis,paprasčiausiai apsisukau ant kulno ir išėjau.Nuėjau iki bunkerio pirmininkės kambario ir nieko nelaukęs pabeldžiau į duris.

'Prašau.'

'Norėjau paklausti ar galima išeiti į lauką?'

'Aha,vėjas didesnis gali būti,bet tikrai nenuneš tavęs.' nusijuokė.Pritariamai palinkčiojau galvą ir galvojau kaip tik greičiau išsisukt iš šitos nejaukios situacijos.

'Tu turbūt dėl to ,kad parūkyt?' mane tiesiog pritrenkė šiitas klausimas,iš jos jo nesitikėjau,bet palinkčiojau galvą ir toliau stovėjau atsirėmęs į metalines duris.

'Nagi eik.'

'Viso.

'Iki greito.' nieko nelaukęs pasišalinau iš jos kambario ir nuėjau link lifto.

Gaivaus oro gūsis pasiekė mano nosį ir aš lengvai atsikvėpiau pagaliau galėdamas išeiti į lauką.Iš kišenės išsitraukiau cigaretę ir žiebtuvėlį.Lėtai įtraukiau mėtinį dūmą ir išpūčiau.Jaučiausi tiesiog atpratęs nuo rūkymo po visos tos bunkerio nesąmonės.

'Ką darai?' šaižus balsas patraukė mano dėmesį ir aš atsisukau.

'Ko?' piktai atsikirtau blondinei.

'Nagi,Ni,nepyk,tiesiog buvau ne nuotaikoj.'

'Atsiknisk.'

'Eii.' jos rankos palindo po mano maike ir lėtai glostė man nugarą ir tai buvo kam aš negalėjau atsispirti.Nežinia kiek laiko neliečiau tų auksinių plaukų ,todėl neužtruko nė sekundės,kad sutrypčiau cigaretę ir įsisiurbčiau į jos braškines lūpas ir gaučiau atsakymą į bučinį.

Mano pilve sukirbėjo keistas jausmas ir aš nieko negalvojęs atsitraukiau ,kad ir kokios saldžios tos lūpos būtų.

'Tai negali tęstis toliau.' sušnibždėjau Katerinai į ausį ir apsisukęs įėjau į vidų.

Vos grįžęs į kambarį pradėjau pakuotis daiktus ir beviltiškai laukiau rytojaus,nes susitariau ,kad rytoj galėsiu važiuot namo,todėl noriu žinoti ar kiti šeimos nariai sveiki ir kaip suknistai baisiai dabar atrodo mūsų namas.

<Elsie pov.>

Lėtai nukirpau bintą nuo kojos ir patepiau žaizdą vaistais kuriuos išrašė gydytojas.Kiekvieną dieną vis daugiau galėjau judinti ranką ir vis labiau galėjau ją ištiesti.Dar kiek pasėdėjusi ant baltos lovos nuėjau link durų ir dar kiek prisiminusi pasiėmiau pleistrą iš didžiulio stalčiaus ir užklijavau jį virš antakio kuris buvo prakirstas.

Pažiūrėjau į laikrodį ant savo dešinės rankos riešo ir išplėčiau akis.Pussė vienuoliktos vakaro.

Tyliai nesukeldama jokio garso įsmukau į savo kambarį ir iš spintelės pagriebusi naktinius vėl išėjau iš jo.

Pasukau dušo kranelį ir nustačiau vėsų vandenį,kad nepažeisčiau žaizdų ir nenudeginčiau jų.

Ačiū Dievui kremas jau buvo susigėręs į odą ,todėl neteko nerimauti dėl to,kad gali tekti eiti vėl išsitepti jų.

Visą dieną mane kankino keistas jausmas,aš su niekuo nesikalbėjau,nieko neklausinėjau ir tik laukiau kuo grečiau galėčiau važiuoti namo ir sužinoti ką nors kas nutiko mano šeimai.Aš tiesiog žinojau ,kad yra labai menka galimybė ,kad jie išgyveno ir dabar laukia kol aš grįšiu namo.Prisiminiau viską ką man teko patirti per pastaruosius keletą mėnesių ir negalėjau akyse sulaikyti ašarų.Jos veržėsi iš akių nevaldomai ir tekėjo ir taip drėgnais nuo vandens skruostais.Kai kam net per visą jų gyvenimą netenka patirti tiek kiek patyriau aš per keletą mėnesių ir visa tai dar nepabaiga.Nežinau kaip reikės gyventi ,kaip reikės tvarkytis.Man visiškai patiko idėja,kad galėčiau išsikraustyti į Europą ir pradėti viską nuo nulio.Bet dabar aš norėjau,kad Niall ir Luna su Isac būtų šalia,aš žinau,kad kai mus iš čia paleis ir išveš namo gali būti taip ,kad aš jų daugiau niekada nepamatysiu,nors širdyje aš beprotiškai myliu Niall.Aš noriu ,kad jis kraustytųsi su manimi,kad jis pasakytų nors kartą ,kad labai myli mane ,ar bent jau pasakytų ką jis jaučia būdamas su manimi.

Užsukau vandenį ir greitai apsirengiau naktinius.

Grįžau į kambarį ir mėlynų plaukų galva sėdėjo ant mano sofos.

'Ką darai?' priėjau ir paklausiau prie jo

'Prisėsk.' padėjau drabužius į spintelę ir aatsisėdau prie jo.

'Nori pasikalėti?' net tamsoje mačiau kaip jis palinkčioja savo galvą.

'Žinai,kad rytoj mes visi važiuojam namo?' kimiu balsu jis paklausė.

'Girdėjau,kad važiuosim,bet nemaniau ,kad jau rytoj.'

'Na,dabar žinai.Tu važiuosi į Londoną?'

'Yeah.Noriu sužinoti kaip mano tėvai,palaidoti draugę.O jeigu nebebus jokių sąlygų ten aš norėčiau kraustytis į Europą.' atrėmiau savo galvą į jo petį ir šaltomis rankomis laikiausi už degančių žandų,nenoriu jo prarasti.Niall dabar.Tiesiog negaliu.

'Aš nežinau dar ką daarysiu,irgi noriu grįšti namo ir sužinoti kaip viskas ten.Aš susirasiu tave po savaitės ir nesvarbu kur tu būsi atvažiuosiu ,kad pamatyčiau tave.' Jis pabučiavo man į žandą ir atsigulė ant savo lovos,o aš kiek nesusipratusi kas ką tik įvyko vis dar degančiais žandais ir linkau taip stebėti jo gulinčio lovoje.

.