Beautiful Sin{Lietuvių k.} 🌟

05||Pasilinksminkime

Visą gyvenimą buvau tikra dėl vieno dalyko - nenoriu nei turėti vaikų, nei būti šalia jų.

Aš nemanau, kad jie yra mieli, kai jie visą laiką verkia arba įkiša rankas į burną ir po to tave liečia.

Nekenčiu kokie jie erzinantys yra, dar labiau, kai gali kalbėti.

Bet štai Ema mano nuomonę pakeičia.

Praėjusią naktį, kaip ir žadėjau, mes su Ava praleidome vakarą jos kambaryje, žiūrėjome televizorių žaisdamos su jos lėlėmis.

Aš net perskaičiau jai pasaką prieš miegą, nes ji manęs to prašė, ir tu tiesiog negali pasakyti "ne" jos mielam veidui.

Šis angelas yra pati mieliausia mergina, kurią aš kada nors mačiau.

Aleksandro ir Stefanijos, kaip visada, nebuvo namuose. Mačiau, kad Emai reikia jų, o jie net nekreipė į ją dėmesio. Kam turėti vaikų, jei jie nėra tavo prioritetas numeris vienas?

Neturėjau ką veikti, todėl nusprendžiau visą naktį erzinti Avą.

Ji vis dar nerimauja ir raudonuoja visą laiką aplink mane, bet aš esu užsispyrusi ir erzinanti, todėl jei ji mano, kad manęs atsikratys, ji klysta.

Ji neturi kitos išeities, kaip tik pradėti man atsiverti.

Ir ji tai padarė.

~*~*~*~*~

Šiandien esu geros nuotaikos.

Tikriausiai todėl, kad ramiai praleidau naktį su Ava ir Ema, arba dėl to, kad Styvas visą kelią iki darbo juokavo.

Su šypsena veide tvarkiau dokumentus ant stalo, kol išgirdau, kaip atsidaro mano kabineto durys.

Greitai laukiau, kol mane pasitiks patrauklus vaizdas.

Aleksandras stovi priešais mane paprastu juodu kostiumu, kaip visada gražiai atrodantis.

Jaučiau, kad tik jis gali padaryti kažką tokio paprasto, atrodyti taip seksualiai.

Ir jis vienintelis gali mane sušlapinti, neprataręs nė žodžio.

Giliu žvilgsniu jis spoksojo į mane, tyrinėjo mano veidą, kol sustojo ties mano akimis.

- Kaip aš galiu jums padėti, pone?, - žaismingai pakėliau antakį su švelniu pašaipumu veide.

Tačiau jo veido išraiška nepasikeitė, vis dar šaltai ir rimtai žiūrėjo į mane.

- Eini su manimi pietų.

Matau, kad šis žmogus turi problemų klausdamas ir belsdamas.

- Verslo pietūs, - pasitaisė jis, pamatęs mano veide sumišimą.

Kodėl jis elgiasi taip nejaukiai, kai netrukus turėsiu jo veidą tarp kojų?

- Kaip mano padėjėja turi dalyvauti visuose svarbiuose susitikimuose, o šiandien pietauju su labai svarbiu savo kompanijai žmogumi.

Supratingai linktelėjau, nepraleisdama, kaip judėjo jo adomo obuolys, kai jis kalbėjo žodžius.

- Gerai , - pasakiau, atsistodama nuo kėdės, aptempta juoda suknele.

Pasiėmiau savo krepšį ir per tą laiką pajutau, kaip jo žvilgsnis degė mano nugaroje ir dažniausiai mano užpakalyje.

Tokios reakcijos noriu iš jo sulaukti.

Ėjau link jo pasitikinčia eisena, purtydama klubus, matydama, kaip jo akys nusileidžia mano jaunu kūnu.