Beautiful Sin{Lietuvių k.} 🌟

0𝟐8 || Chaosas ir grožis

Nusišypsojau kaip sušiktas idiotas, žiūrėdamas į savo telefoną. arba jei tiksliau – tekstą, kurį man atsiuntė Amera.

Nuo kada tapau toks švelnus? Prisiekiu, kad ši mergina visais įmanomais būdais mane silpnina.

Ji chaosas ir grynas grožis sumaišyti vienu metu. Bėda, kurios net neturėtų būti mano gyvenime, bet tą akimirką, kai pažvelgiau į ją, supratau – kelio atgal nėra.

Ji galinga, reta, nepakartojama. Kas gali atsispirti tokiai moteriai?

Aš negalėjau. Ir aš dėl to nepykstu.

"Ar galite skirti man dėmesio? Jūs nuolat žiūrite į savo telefoną."

Susierzinęs Stefanijos balsas sugrąžino mane į realybę. Suirzusi pakėliau akis iš savo telefono, kad pamatyčiau ją piktu žvilgsniu į mane, sukryžiavusias rankas prieš mažą krūtinę. Pamačiau, kad padėjau telefoną ir skyriau jai visą savo dėmesį. Net jei aš nenoriu.

"Ką?" Atsakiau, bandydama suvaldyti savo sušiktą kvėpavimą, prieš kelias sekundes pamačiusi tekstą savo telefone.

– Aš taip pat pasiilgau tavęs ir Emos, mažuti.

Tai pirmas kartas, kai ji mane vadina mažučiu.

Velnias, tik įsivaizdavau, kad tai sklinda iš jos mielos mažos burnytės, daro mane kietą kaip uola. Nepamirštant, kad jaučiu, kaip širdis bet kurią akimirką iššoks iš kūno.

Po velnių, tie žodžiai neturėtų priversti manęs šypsotis kaip sušiktos paauglės. Bet būtent taip aš jaučiuosi kiekvieną kartą, kai esu su Amera.

Su didžiuliu kauliuku taip pat didžiąją laiko dalį.

Nežinau, kada taip įsijaučiau į šią nuodėmingą merginą, bet žinau, kad negaliu tinkamai veikti, jei nesu tikras, kad jai viskas gerai ir ji saugi. Aš prarandu protą vien galvodamas, kad jai kas nors gali nutikti.

Sekundėms galvoje šmėstelėjo mintis, kad Amera čia su manimi žiūrės šį nuobodų filmą.

Ir žinau, kad jos draugija man patiks labiau nei žmonos.

- Aleksandrai, mažuti, pasikalbėk su manimi, - tyliai prabilo Stefanija, artėdama prie manęs, ir aš instinktyviai atsilošiau ant sofos, toliau nuo jos.

Mažutis? Na, tai neskamba teisingai.

Nenoriu, kad ji manęs liestų. Kiekvieną kartą, kai ji prašo manęs ją paliesti, mintyse matau Amerą ir kaip ji buvo įskaudinta, kai sužinojo, kad pakliuvau į Stefaniją.

Negaliu matyti, kad ji vėl nusiminusi ir įskaudinta dėl manęs. Mano širdis plyšta vien apie tai pagalvojus. Ir aš nekenčiu, kad mano kūnas reaguoja tik Ameros akivaizdoje. Tik jos nori ir jos reikia.

– Ką nori, kad tau pasakyčiau, Stefanija? Aš atsakiau žemu, susierzinusiu tonu, žiūrėdamas į ją žemyn, tiesiogine prasme nieko nejausdamas, net iš jos artumo.

Ji uždėjo ranką man ant krūtinės ir mano kūnas netrūkčiojo, kaip paprastai daro su Amera. Nieko. „Pastaruoju metu tu toks nutolęs", – sušnibždėjo ji švelniai glamonėdama mane „Įtemptas", – pasakė ji žemu gundančiu balsu, nuslydusi ranka iki mano kelnių ir aš labai atidžiai sekiau kiekvieną jos judesį. „Aš galiu tau padėti šiuo klausimu", – šyptelėjo ji, stengdamasi atrodyti provokuojančiai ir seksualiai, bet tai tikrai nepasiteisino.

Mano penis į jos žodžius nereagavo ir ji iš esmės man atvirai ir besąlygiškai pasisiūlė.

Ir jei tai buvo prieš porą mėnesių, aš ketinau pasakyti „taip". Nes maniau, kad kažką jaučiu šiai moteriai ir todėl, kad ji buvo gera šūdas.