Beautiful Sin{Lietuvių k.} 🌟

06||Vakarėlio merginos

Iš visų dalykų pasaulyje labiausiai nekenčiu, kai manęs kas nors vengia.

Tai tiesiog varo mane iš proto.

Ir Aleksandras tai daro.

Jis manęs vengia jau savaitę, ir tai labai matoma, bent jau man.

Darbe jis daro viską, kad nesimatytų, net nekvietė manęs į susitikimą su ponu Smitu dėl projekto.

Apie susitikimą sužinojau iš darbuotojų ir buvau sugniuždyta.

Aš padaviau jam šią sutartį, o jis net nesivargino manęs pakviesti į susitikimą, kaip turėtų, nes aš vis dar esu jo padėjėja.

Kiekvieną vakarą vakarienės metu jis vengia mano žvilgsnio ir kalbasi su Stefanija apie dalykus, kurie, kaip aš aiškiai matau, jo nedomina.

Bet, žinoma, Stefanija labai džiaugiasi dėmesiu, kurio sulaukia iš savo vyro. Jos veidas spindi iš laimės, o ji visada randa būdą paliesti jį ir parodyti meilę.

Šlykštu.

Viskas tarp jų viešai yra taip netikra ir nereikalinga.

Manau, kad kiekvienas šiame dvare gali girdėti jų muštynes kiekvieną naktį. Aš turiu galvoje, kad nėra taip sunku, nes ji rėkia savo įkyriu balsu,aš turiu ant galvos užsidėti pagalvės, kad jų negirdėčiau.

Kodėl jis mano, kad apsimesti tobulą santuoką turinčiu vyru jam pasiteisina.

Jie taip kovoja, kad net neranda pakankamai laiko Emai.

Mes su Ava esame tie žmonės, kurie su ja praleidome daugiausiai laiko, ir tai beprotiška. Jūs negalite ignoruoti savo vaiko tokiu būdu. Ypač tokios, kaip Ema.

Pavargusi atsidususi įėjau į virtuvę, nesiėmus nuo kojų kulnus.

Rojus. Vėl jaučiu kojas.

Šiandien darbe buvo nuobodu, vos neužmigau ant savo stalo. Turėjau išgerti 3 kovos, kad neužmigčiau.

Ava virtuvėje valė stalą ir mane pamačiusi nusišypsojo. Ava pradeda griauti sienas per mane. Šią savaitę praleidžiu su ja, kol rūpinamės Ema, aš susipažįstu su tikrąja Ava. Juokinga, pašėlusi, nuostabi, rūpestinga Ava. Ne ta, kuri nekalba, ne ta kuri raudonuoja po mano kiekvieno žodžio.

- Šiąnakt tu laisva, tiesa?, - paklausiau sėdėdama vienoje iš kėdžių, o Ava pažvelgė į mane nuo prekystalio sutrikusiu žvilgsniu.

"Taip, kodėl? "

" Šį vakarą einame į klubą "

"Ką? "

"Tu girdėjai mane,Ava "

Man patinka, kokia ji nekalta, bet tai pasikeis. Neleisiu, kad kas nors ją skriaustų vien dėl to, kad ji yra gražus ir tyras žmogus , o šiais laikais berniukai tai mėgsta daryti. Jie mėgsta naikinti nekaltas merginas savo malonumui, bet aš neleisiu, kad tai nutiktų su Ava.

"Negaliu, panele Carson"

- Amera, - pataisiau ją įkyriu balsu.

Ir kai tik manau, kad ji pradeda su manimi jaustis patogiai, ji atsitraukia ir mane tai erzina.

- Amera, - ji linktelėjo. - Man rytoj į darbą.

- Man taip pat, - tačiau kilstelėdama antakius. - Na ir kas?

Ji atvėrė burną, kad kažką pasakytų, bet nutilo, nes žinojo, kad negali pasakyti nieko, kas pakeistų mano nuomonę. Žaidžiant su mažomis rankytėmis mačiau kaip ji nervinasi.