08||Vidurnakčio klaidos

349 20 7
                                    

- Ar turi kokių nors planų šiam vakarui, mieloji?

Pavarčiau akis,priglaudžiau telefoną prie ausies,bandydama susivaldyti. Stefanija nepadarė nieko,kad ji man nepatiktų,ji ištikrųjų man labai miela ir maloni.

Ji tiesiog turi kažką,ko aš labai noriu. O tiksliau sakant,kai kas.

Išgirdus jos aukštą,erzinantį balsą,įsivaizduojant kaip Aleksandras veržiasi į ją,tarsi nuo to priklausytų jo gyvybė,man užverda kraujas.

- Ne,kodėl? , - paklausiau mieliausiu balsu,kai atsilošiau kėdėje.

- Mes su Aleksandru šįvakar einam į pasimatymą. Avai reikės pagalbos su Ema,o aš pastebėjau,kad tau patinka mano dukra,todėl aš tieisog pagalvojau,ar gali kelias valandas stebėti Emą?

Pavarčiau akis,džiaugiausi,kad ji manęs nemato. Per trumpą laiką čia aš beveik nemačiau Stefanijos leidžiančios laiką su savo dukra. Jį retai būna namuose ir beveik kiekvieną vakarą Aleksandras užmigdo Emą arba aš tai darau, kai jis negali.

Niekada nemačiau Stefanijos, Aleksandro ir Emos kartu kaip šeimos, kurie jie teigia esantys.

Akivaizdu, kad Ava augina Emą, nes jei tai būtų Stefanija, jos elgesys būtų kitoks. Emą yra angelas ir, būdama tokia jauna, galiu pasakyti, kad jį bus geras žmogus , kai užaugs, dėka Avos.

- Jokių problemų, man patinka leisti laiką su Ema.

- Ačiū mieloji, tu mus gelbsti.

Sutikdama linktelėjau, nors žinau, kad ji manęs nemato. Tai jau je pirmas kartas, kai gelbėju Andersonų užpakalį.

- Sėkmės pasimatyme, - pasakiau mielu balsu, stengdamasi nepasimesti, kol šie žodžiai išeina iš mano burnos.

Giliai atsidususi padėjau ragelį.

Pradėjau krautis daiktus, mano darbo laikas beveik jau baigėsi ir as nekantrauju grįžti namo, kad pamatyti Emą ir Avą. Gerai, kad su kiekviena diena čia mano darbas darosi lengvesnis. Man čia patinka ir tai man padeda tobulėti.

Aleksandras yra geras žmogus ir tikrai geras viršininkas, neskaitant savo ego ir požiūrio. Jis mano, kad savo vakarykščiais žodžiais įskaudino mano jausmus. Tau reikia daug daugiau, kad įskaudintum Amera Carson, mažuti.

Jo žodžiai manęs nepaveikė ir neprivertė jaustis gėdingai kaip jis manė, kad taip bus.

Tiesą sakant, jie privertė mane labiau jo norėti.

Ir anksčiau ar vėliau aš jį turėsiu.

~*~~*~*~~

"Paleisk kitą seriją".

Ema entuziastingai plojo rankomis, jos akys spindėjo iš laimės, nes visas jos dėmesys buvo nukreiptas į didelį ekraną priešais mus.

- Ema, mes žiūrėjome penkias serijas, laikas eiti miegoti, šiandien užtenka, - mielu balsu pasakė Ava.

- Niekada negana, kai kalba eina apie Kempiniuką, - mielai atsiliepė Ema, sušildydama mano širdį, prisitraukiau ją arčiau savęs, o ji mane apkabino.

- Paskutinė serija, - pasakiau pažvelgusi į ją pakeltu antakiu.

Ji pažvelgė į mane ir entuziastingai linktelėjo, parodydama savo mielą šypseną.

Ava tik švelniai nusišypsojo, žiūrėdama į mus dviese, prisiglaudusias ant sofos, kai ji sėdėjo viename rėmelyje šalia mūsų.

Kai grįžau namo iš darbo, nebuvo nė ženklo Aleksandro ar Stefanijos, o tai buvo gerai. Padėjau Avai atlikti namų ruošos darbus, tada Ema norėjo, kad pagamintumėme sausainius, o šiam gražiam angeliukui sunku pasakyti " ne" todėl išpildėme jos norą.

Beautiful Sin{Lietuvių k.} 🌟Where stories live. Discover now