Benamė pt. II

38 10 0
                                    

-ˋˏ✄┈┈┈┈

𝓐š irgi savotiška benamė – nes irgi kartais galvą glaudžiu ten, kur pasitaiko. Nenoriu būti namuose. Jie ne mano, ir ne mamos. Jie patėvio. Todėl geriau būnu valkata, kaip jis sako, ir valkiojuosi.

Geriau bet kur, nei ten. Kartais būnu ir ten, bet tai smukdo mane gilyn, į tą tamsią vietą mano galvoje, ir augina pagiežą, kuri jau tuoj netilps viduje. Neturiu kur jos padėti, ir taip viską laikau savyje tarsi koks indas. Jaučiu, kiek nedaug trūksta, jog viskas, kas manyje kaupiasi, išsilietų.

Aišku, jau dabar būna proveržių. Jie pasireiškia per agresiją, todėl dažnai mano viešnagė patėvio namuose baigiasi išvartytais baldais, sudaužytais indais ir lėkimu per duris į naktį, į nežinią, kur lieku su savo skausmu, o pagieža dar labiau galanda savo nagus.

2020

SUDEGTI ✔Where stories live. Discover now