╭┈◦•◦❥•◦
– Tikrai labai šalta, – sako ir žiūri į mane. – Pažiūrėk, kokios ledinės rankos, – tiesia vieną man ir stebi mano veidą.
Paliečiu jo ranką, bet dar nieko suprasti negaliu, nes pačios rankos sušalusios. Atkreipiu dėmesį į jo pirštus, kurie gana smulkūs, šiek tiek kreivi, kaip mano, ir įsimenu jų formą.
– Nieko nepajusiu, juk mano pačios ledinės, – nusijuokiu.
Jis uždeda delną man ant skruosto.
– O dabar jauti?
Žiūri man į akis, jo žvilgsnis tamsus, veidas kaip visada neįskaitomas ir net nenutuokiu, ką jis galvoja, tik jaučiu, kaip smarkiai daužosi mano širdis.
Pirmas toks prisilietimas. Taip paprasta, bet taip intymu.
Žiūrim vienas į kitą ir sustingę tylim. Jo akys, lyg kokio katino, žaliai plykstelėja prieblandoje. Rankos nepatraukia. Toliau tylim, nieko sakyti nereikia. Jis supranta. Žinau, kad supranta be žodžių.
*
Rašau praėjus porai metų, bet viską, kas susiję su juo, puikiai įsiminiau. Visam laikui. Ir akis, ir rankas, ir balsą, ir jausmą, kurio daugiau po to nebejaučiau.
2021
VOCÊ ESTÁ LENDO
SUDEGTI ✔
DiversosTegul visos emocijos sudega lauže. Tegul liepsnoja viskas pykčiu, tegul persisunkia širdgėla... Tebūnie liejasi per kraštus gyvatės nuodai. Žemė dreba ir suskyla, te jos plyšiuose nebesislepia silpnybės. Išlįsk iš savo slėptuvės nuoga, atsivėrusi, i...
