✧.* ੈ✩‧˚⋆ ✧˚ ·
𝓢uklastotas pasitikėjimas savimi ir kaukės, po kuriomis žviegiame iš skausmo.
Ne žmogaus balsu, o gyvulio.
Sakom, jog nekenčiam gyvenimo, prakeikiam jį, nors iš tiesų nenumaldomai trokštame tos laisvės, kurią jis gali suteikti.
Laisvės nedėvėti kaukių.
Laisvės gyventi kaip norim.
Laisvės būti nepažįstamuoju, kurį svetimos sielos pamato, išgirsta ir pajunta. Daug jautriau nei artimos. Apmaudu, bet nėra ko stebėtis – juk protas šiais laikais – prabanga. Tačiau apie tai kitą kartą.
Dabar tik apie laisvę. Giliai kvėpuoti, neapsimetinėti, kad viskas gerai ir negailėti praeities.
Dėmesingiau pasvarsčius, jei labai norėtume, mes tą laisvę turėtume. Bet kartais baimė supančioja per stipriai. Bijom grobuoniškų nuomonių, aštrių žodžių ir piktų minčių. Bijom pokyčių, bijom naujovių, bijom nežinomybės. Dar dažniau – patys savęs.
Todėl vėl grįžtam prie senų įpročių, užsidedam jau nudėvėtas kaukes, susisupam į suklastoto pasitikėjimo savimi kokoną ir iš naujo pradedam įprastą ciklą – statom savo vidinio kalėjimo sienas, kuriame patys save ir įkalinom.
2022
أنت تقرأ
SUDEGTI ✔
عشوائيTegul visos emocijos sudega lauže. Tegul liepsnoja viskas pykčiu, tegul persisunkia širdgėla... Tebūnie liejasi per kraštus gyvatės nuodai. Žemė dreba ir suskyla, te jos plyšiuose nebesislepia silpnybės. Išlįsk iš savo slėptuvės nuoga, atsivėrusi, i...
