Don't Play With Fire (L.P.)

-1-

*Bella POV*

 - Tu niekam tikusi, kam tu iš vis gyveni mano namuose?! - suriko mama, kai eilinį kartą neatkreipiau dėmesio į jos pagamintą maistą. Niekada nemėgau jos maisto, dažniausiai arba išmesdavau į šiukšliadėžę arba neimdavau ir pasigamindavau pati. 

Tiesą sakant, su mama nesutariu, o tėvas, na, jis kažkur. Bent jau žinau, kad kažkur su kita savo šeima. Niekada jam nerūpėjau, elgdavosi kaip ne su savo dukra.

Pasiėmiau iš šaldytuvo jogurtą ir nuėjau į savo kambarį ruošti namų darbų. Visada buvau ta, kuriai rūpėjo mokslas ir naujos žinios. Nemeluosiu, dėl to dažnai sulaukiu patyčių, o ypač iš vaikinų. 

Vos pasidariusi namų darbus, atsiguliau į lovą ir pasijungiau filmą. Keistas faktas apie mane, bet nemėgstu romantikos, labiau domina detektyvai. Niekada nebuvau ta, kuri norėtų vaikino ar jų dėmesio. 

Pasiėmiau telefoną ir iškart gavau žinutę iš Nicoles

,,Turim susitikti, dabar - N''

Tokiu metu? Ko ji nori iš manęs tokiu metu? Jau 23h, o lauke tamsu.

,,Skubiai. Laukiu parkelyje už 15 minučių nuo tavo namų - N''

Po velnių. Išlipau iš lovos ir pasiėmusi telefoną, tyliai išėjau iš kambario ir pažvelgiau į mamos miegamąjį, miega, todėl turiu eiti ypač tyliai.

Šiaip ne taip nusileidau laiptais ir pasiėmusi kedus į ranką, išėjau pro duris ir puoliau į lauką. Lauke užsidėjau kedus ir išėjau link parkelio.

Kodėl aš nepasiėmiau megztinio, čia iš tikrųjų labai šalta. Susigūžiau, kai papūtė vėjas ir neužilgo jau buvau parkelyje. Iš tolo jau pamačiau Nicole sėdinčia ant suoliuko.

- Kas nutiko, kad tokiu laiku mane iškvietei čia? - vos priėjusi paklausiau, o ji pradėjo juoktis. - Ką?

- Ką tu apsirengusi? Tu rimtai? - juokėsi, o aš nužvelgiau save. Buvau su pižama...

- Am, kodėl aš prieš išeidama nepastebėjau? - Susigūžiau ir atsisėdau ant suoliuko. Tai tikrai nejaukus momentas, kurį tikiuosi ji greitai užmirš ir neprimins.

- Taigi, norėjau kai ką pasakyti, - pradėjo savo kalbą ir pažiūrėjo toli toli už manęs, - Bella?

- Ką? Sakyk ko pakvietei.

- Prašau, pasakyk, kad ten nieko nėra, maldauju, - jos akys išsiplėtė, nors ir buvo tamsu, bet tai puikiai matėsi, todėl iš lėto atsisukau, ten buvo 4 vaikinai ir jie buvo girti.

- Einam, greičiau, - pasakiau ir griebusi ją už rankos pradėjau bėgti link savo namų. Nors ir nesivedu ten draugų, bet šį kartą išimtis. 

- Kur bėgat, mergaitės? - Priešais mus iššoko du vaikinai ir aš dar labiau išsigandau. Po velnių, aš su pižama ir dar vos ne vidurnaktį!

- Namo, - pasakė Nicole ir ji akivaizdžiai pradėjo flirtuoti su juo. Kas jai negerai? Kodėl ji negali nustoti kabinti kiekvieno sutikto vaikino?

Vienas iš jų nužvelgė mane ir pakėlęs antakį išsiviepė.

- Bosui patiks, - sumurmėjo ir staiga apkabinęs mane pridėjo kažką man prie nosies. Pradėjau muistytis ir galvoti apie tai, kaip pabėgti, bet akyse pradėjo temti vaizdas ir pajutau kaip pasineriu į miegą.

*LIAM POV*

- Bose, gavom naują siuntą. - Tarė į mano kabinetą įėjęs Jack. Iškart nusišypsojau ir atsistojęs nuo kėdės, nusekiau paskui Jack.

Sandėlyje buvo visokių merginų, didelis pasirinkimas. Peržvelgiau visas ir mano akys užkliuvo už brunetės, žalių akių, bet ką ji veikia čia su pižama ir kodėl ant jos rankos mėlynė? 

Priėjau prie žaliaakės ir suėmęs jos veidą, pakėliau į save. 

- Nelysk, - sumurmėjo ir pabandė nustumti mano ranką, kas man iš tikrųjų sukėlė juoką.

- Nelysti? Mažute, tu nežinai kas yra lindimas, jeigu tai vadini lindimu. - Nusijuokiau iš jos, o jos akyse pasirodė ašaros. - Kas?

Merginos akys iškart pradėjo lakstyti po kambarį ir sustojo ties Dylan, ji iškart pradėjo giliau kvėpuoti ir jai akivaizdžiai pradėjo trūkti oro. Dar ko, ji galvoja čia nualpti?

- Išvesk ją į lauką, - parodžiau Jack ir atsisukau į Dylan, - į kabinetą. 

Tas suskis jai kažką padarė, nes jai visa tai tikrai nepasireiškė be priežasties. Gal tai paaiškintų kodėl pas ją mėlynė ant rankos.

- Klausau, bose, - tarė įėjęs į kabinetą ir aš atsisėdau ant kėdės.

- Kaip ją sugavot? - paklausiau ir jis įsitempė.

- Na, ji buvo parke. Su drauge. Nuo kažko bėgo, todėl pagavom jas ir atvežėm čia. - Mačiau kaip jis meluoja, vien iš jo elgesio. Visą laiką jį stebėjau, o jis žaidė su pirštais.

- Sugavot? Bet kodėl ji čia tik viena? Be draugės? - Paklausiau ir jis visiškai pasimetė, dėl ko išvariau jį iš kabineto.

Jis man seniai kelia įtarimų, kiekviena mergina prie kurios jis prisiliečia, tampa paranojike. Kažkoks nesveikas, bet tokių čia ir reikia. Verslui tai tik į naudą. Žinot, bijo vieno vyro, lenda prie kitų, kad jaustųsi saugios. Keistos tos merginos, bet labai gerai. Praverčia.

Išėjau iš kabineto ir nuėjau atgal į sandėlį, visos čia esančios merginos jautėsi saugios, bet tik ne ta brunetė. Su ja bus problemų, erzinanti. 

Ji sėdėjo ant kėdės apsikabinusi savo kelius ir žiūrėjo į visas kaip į priešes. Priėjau prie jos arčiau ir ji atkreipė dėmesį į mane.

*Bella POV*

- Labas vėl. - Ištarė rudakis ir aš susiraukiau, ko jis iš manęs nori? Atsidūriau nepažįstamoje vietoje ir dar jis kabinėjasi. Nieko neatsakiau, kas jam akivaizdžiai sukėlė pyktį. Jis vėl suėmė mano veidą ir pakėlė taip, kad žiūrėčiau į jį, vėl susiraukiau. - Nesiraukyk, po to nepatiksi klientams, mažyte.

 Klientams? Kokiems dar klientams? Kur aš atsidūriau?

- Klientams? - Nurijau seiles, kad atrodo, jog visos čia esančios tai girdėjo. 

- O ko tikėjaisi? Kad būsi su manimi miegamajame? - Jis vėl nusišaipė iš manęs ir jaučiau kaip mano akyse pradėjo rinktis ašaros.

Jis pagriebė mane už rankos ir pradėjo vestis kažkokiu koridoriumi, kol aš bandžiau suvirškinti dar tą faktą, kad aš kažkokiam viešnamyje ir manęs turbūt niekas net neieško.

- Noriu namo, - tyliai sumurmėjau ir jis vėl pradėjo juoktis.

- Čia tavo nauji namai, mažute, - su tais žodžiais įstūmė mane į kažkokį kambarį ir įėjęs paskui mane,  užrakino duris. Ką jis sugalvojo?