Don't Play With Fire (L.P.)

-5-

- Tavo eilė, - pasakė Rose ir pastūmė mane link kilimo, kuris vedė į sceną. 

Pripažinsiu, per tas kelias valandas išmokau taip šokti, kad net Rose stebėjosi, o ji senbuvė. Ko gero, kažkur slėpiau savo talentą. Giliai įkvėpiau ir išgirdusi dainą, išėjau į sceną. 

Vilkėjau tą patį raudoną bodį, kurį man pasiūlė Rose ir juodas kelnaites, kurios puikiai išryškino mano privalumus. Lėtai ėjau link stulpo, kol visi čia sėdintys žmonės, stebėjo mane ir nepaleido iš akių. Puikiai jaučiau jų visų žvilgsnius ant mano kūno. 

Iš lėto priglaudžiau nugarą prie stulpo ir nuslydau juo, stebėdama kaip reaguoja jų visų akys į tai. Jiems patiko, akivaizdžiai. Nulipau nuo scenos ir priėjau prie pirmojo pasitaikiusio, apsimečiau, kad atsisėsiu jam ant kelių, kol stebėjau jo akyse tą norą. 

- Šiandien ne tavo diena, - sušnibždėjau jam į ausį ir palikusi jį ten, akimis pradėjau ieškoti vaikino. Radau.

Grįžau ant scenos ir pademonstravau kelis judesius, kurių mane išmokė Rose. Visą tą laiką stebėjau jį, o jis nenuleido nuo manęs akių. Jo akyse buvo akivaizdi aistra, todėl sumaniau dar labiau pažaisti. Su ranka truputį patraukiau bodžio petnešėlę ir ji nuslydo mano petimi. Iš publikos puikiai girdėjosi kvėpavimai. Šlykštu.

Nulipau vėl nuo scenos ir nuėjau tiesiai prie jo. Atsisėdau jam ant kelių ir jis aiškiai pasimetė. Tikėjaisi, kad būsiu pilka pelytė, Payne? Klysti. Pats išlaisvinai tą energiją, kuri slėpėsi manyje.

- Ką darai? - paklausė ir jo kūnas dar labiau įsitempė, kai pajudinau klubus. - Raminkis, nes tikrai nekreipsiu dėmesio į tavo išsisukinėjimus. 

Pažiūrėsim, Payne, kaip nekreipsi. Ašaros tave nuramina. Sužaisiu.

Nieko jam neatsakiau ir persėdau jam ant kelių dar kartą, tik šį kartą veidu į jį. Paėmiau jo ranką į savąją ir nustūmiau petnešėlę savo petimi. Jo žvilgsnis buvo neapsakomas, pyktis ir noras susimaišęs tarpusavyje. Kai pajutau, tai ko neturėjau pajusti, pasilenkiau prie jo ausies.

- Užsikrušk, Payne. - Iš po šitų žodžių pabandžiau nulipti nuo jo, bet jis sugriebė mane už liemens. Neplanavau šito.

- Tik su tavimi. Liko nebedaug, kol galėsim tai padaryti, mažute. - Pabučiavo man į skruostą ir atleido liemenį.

- Tavo sapnuose tai ir įmanoma. - Tariau ir grįžusi ant scenos dar su keliais judesiais užbaigiau pasirodymą. Prieš nulipant nuo scenos pasigirdo švilpimai ir plojimai. Bus pelno norimo Payne.

- Kažkas tikėjotės šito iš naujokės? Nes aš tai tikrai nesitikėjau. Wow. - Tiek dar girdėjau iš vedėjo ir greitai nuėjau į persirengimo kambarį.

- Tai. Buvo. Kažkas. Neįtikėtino. - Su tarpais tarp žodžių pasakė Rose ir apkabino mane. Nesitikėjau iš jos apkabinimo, keista.

- Ačiū. - Tiek teatsakiau ir pradėjau ieškoti savo drabužių, bet jų neradau. Kur jie? Juk palikau juos čia. - Gal matei mano... 

- Šitų ieškai? - paklausė Payne rankose laikydamas mano drabužius. Šūdas.

- Mhm, - pasakiau ir mano žvilgsnis užkliuvo ten, kur neturėjo užkliūti. Neeee. - Susirask Kate ir negadink man gyvenimo. Ai, dar mano drabužius gražink arba pasiimsiu tavo maikę ir užteks man to. 

Žinojau, kad jį tai išmuš iš pusiausvyros. Pradeda patikti man šitaip žaisti, bet kas, jeigu iš tikrųjų prisižaisiu?

- Užteks mano maikės? - pasitikslino ir aš lyg niekur nieko daviau teigiamą atsakymą. - Gerai.

Iš po šitų žodžių Payne išėjo kartu su mano drabužiais. Ką? Jis turėjo man juos atiduoti.

- Am, Rose? - atsisukau į ją, kol ji stovėjo čia lyg iš po kokio uragano. 

- Kas čia buvo? Šiandien tu mane stebini, Bella, žiūrėk, kad šitie stebinimai nesibaigtų Payne lovoje. Jis negražins tavo drabužių, kol nenueisi pas jį. - Iš po jos žodžių susimąsčiau. Aš juk neturiu kitų kelnių, man reikia gauti kelnes.

- Rose, gali gal paskolinti džinsus? Patogius. - Paklausiau ir ji nusivedė mane į savo kambarį. Pas ją spintoje buvo labai daug drabužių, kol tuo tarpu pas mane spinta buvo tuščia. Ji paėmė iš spintos juodus džinsus ir baltą maikutę. 

- Imk šiandienai tai, rytoj ryte atnešiu tau naujų drabužių, pasirūpinsiu tuo. - Davė man viską ir aš padėkojusi išėjau iš jos kambario ir nuėjau pas save.

Atidariau duris ir ant lovos gulėjo Payne. Kvailys. 

- O tu dar nepersirengei, - nusišypsojo ir atsistojęs priėjo prie manęs. - Vadinasi teks tau padėti tai padaryti.