Don't Play With Fire (L.P.)

-2-

Stebėjau ką daro rudakis ir su kiekvienu jo žingsniu link manęs, vis labiau ir labiau traukiausi nuo jo, bet jis nesustojo.

- Nagi, mes tik truputį pažaisime, juk negaliu klientams duoti kažką, ko kokybės nepatikrinau? - Jis su savo šypsena mane dar labiau gąsdino, su rankomis bandžiau ieškoti kažko, su kuo galėčiau jam trenkti. Bijojau jo, labai.

Staiga pajutau lovos patalus ir greitai buvau nustumta ant jų, dėl ko pradėjau dar labiau panikuoti. Nekenčiau vaikinų ir dar ypač tokių, kaip jis.

- Aš tik truputį, - tiek pasakė ir pradėjo bučiuoti mano kaklą, o aš pradėjau muistytis ir bandyti ištrūkti iš jo glėbio. - Raminkis, - pikčiau pasakė, bet vis tiek neatstojo, neketinu pasiduoti kažkokiam asilui, kurio nepažįstu ir net nemėgstu. 

Keista, bet jo bučiniai man patiko arba labiau gal patiko tas jausmas, kad šalia yra vaikinas? Aš nesuprantu savęs.

- Gera mergaitė, - ištarė su akivaizdžiu pasididžiavimu savimi, dėl ko aš vėl grįžau į realybę ir trenkiau jam per veidą antausį. Jo veidas iškart pasisuko, o akys pajuodavo iš pykčio. Ką aš padariau?! Pradėjau dar labiau spurdėti, kad ištrūkčiau iš jo glėbio, jutau kaip ašaros vėl kaupiasi ir ritasi mano skruostais.

- Kalė, - ištarė ir suėmęs mano rankas padėjo virš manęs ir greitai ant rankų pajutau kažką šalto. Pakėliau galvą ir ten buvo antrankiai. Gražiausiai. Dabar ant mano rankų dar ir antrankiai, jūs rimtai?

Stipriai supykau dėl antrankių ir iš kojos spyriau jam tiesiai į jautrią vietą, dėl ko jis iškart nukrito ant manęs. Neee, kodėl viskas vyksta priešingai?

Vos jis atsikėlė, iškart pajutau degantį skruostą. Jis suknistai man trenkė?

- Pasimokysi gražesnio elgesio, kai šoksi seniams. - Suurzgė ir atrakinęs antrankius, išėjo iš kambario. Iškart susiriečiau į kamuoliuką ir pravirkau dar labiau. Kodėl aš čia patekau ir kodėl nieko negirdėjau apie Nicole? Ji mane paliko čia vieną?

*Liam POV*

- Rose, - sušaukiau atėjęs prie baro ir ji pasirodė. Rose viena iš senbuvių, jai visada patikiu naujokes. 

- Girdėjau gavai naują siuntą? - pasitikslino ji ir aš pakėliau antakį.

- Vėl dulkinaisi su Jack? 

- Gal, - nusijuokė, o aš pavarčiau akis. Jie su savo dulkinimaisis sugadins mano verslą.

- Gavau, bet visos savanorės, išskyrus vieną brunetę, Bella. Reikia, kad ją pamokytum visko ir kad dar šiandien po pietų galėčiau jau matyti ją repetuojančią vieną. 

- Pasirūpinsiu, - palinksėjau galva ir išėjau. 

Laikas aplankyti ją. Nusileidau laiptais į antrą aukštą ir išgirdau kaip ji šaukia ir prašosi pagalbos. Turbūt dar neapsiprato ir tikisi, kad koks princas ją išgelbės, kaip ir visos merginos. Eilinė mergina, niekuo neišsiskirianti iš kitų. Priėjęs kambarį, radau atidarytas duris. Kas per velnias? 

Įėjau į kambarį ir greit nuplėšiau kažkurį apsauginį nuo jos. Tas šunsnukis lindo prie jos. Man patraukus jį, mergina nuslydo siena ir sėdėjo ant grindų verkdama. Man iš tikrųjų jos pagailo, bet iškart prisiminiau kaip ji trenkė man kelis kartus ir kaip nepasidavė man. Kvaiša. 

- Dink ir kad daugiau nematyčiau tavęs šiame aukšte arba netoli merginos. Dink. - Jis iškart pabėgo, o aš žinoma, pasinaudojau proga.

Pakėliau merginą ir švelniai paguldęs į lovą, apkabinau. Ji žinoma, iškart prisiglaudė. Sakiau, eilinė mergina, kuri nori tik vieno dalyko, kaip ir visos čia esančios. Pabūsiu švelnus kurį laiką ir gausiu ko noriu, o po to numesiu ją tiems seniams, kurie man krauna pelną.

- Viskas gerai? - paklausiau taip, kad atrodė tuoj pats apsivemsiu nuo savo švelnumo. 

- Man reikia raminamųjų, nes kitaip nepraeis, - tyliai pasakė ir tik dabar atkreipiau dėmesį į jos kūną. Ji visa drebėjo, kas man iš tikrųjų ne į naudą. Jeigu ji čia užsilenks? Čia ir taip pilnas kiemas duobių.

Atsistojau ir išėjau iš jos kambario pas Rose. Į jos kambarį užėjau šlykščiu momentu, ji tenkino kažkokį senį, kuris atrodė vos ne mano senelio amžiaus. Šlykštu.

- Rose, raminamieji, - pasakiau ir ji parodė į spintelę nenutraukdama savo veiksmo. Pripažinsiu, nekenčiu tokio vaizdo, ji duodasi su visais ir visur.

Paėmiau raminamuosius ir grįžau pas Bella. Ji dar labiau drebėjo ir nesupratau kodėl, bet ji tik parodė pirštu į spintą, kuri buvo nepilnai uždaryta.

Jeigu tas suskis vėl čia, aš jį pašausiu. Atidariau spintą ir ką jūs galvojat? Siurprizas kvailys. Išsiėmiau ginklą ir šoviau jam į koją bei prie to paties truputį pagražinau veidelį. Dabar vaikinukas turi praskeltą lūpą ir kelias mėlynes besipuikuojančias ant jo šlykštaus snukio.

- Jeigu sakiau dingti, vadinasi dingsti, ko tu nesupranti? Mirties savo nori? 

- Kas vyksta? - pasirodė Niall ir tas iškart pabėgo.

- Pamokyk tu jį, kiekvieną kartą lenda prie merginos. - Jis iškart pakėlė antakius, - kas?

- Tu niekada neprašai pamokyti kažko, kas lenda prie kokios merginos. Kuo šita išskirtinė? - Paklausė ir aš pats pasimečiau, bet jis nieko nebeklausė ir išėjo. Kodėl aš ką tik paprašiau pamokyti jį? Ką ta eilinė mergina turi to, ko neturi kita, kad liepiau pamokyti ją nuskriaudusį vaikiną?