Don't Play With Fire (L.P.)

-8-

- Kas? Bijai? Juk tu tokia drąsi, pasimėgausim ir galėsi pailsėti. - Pradėjo bučiuoti mano kaklą Liam, kol aš galvojau kaip išsisukti.

- Aš drąsi tik kai šoku, Payne. - Sumurmėjau ir iškart sugalvojau. - Turiu tau pasiūlymą.

Po mano žodžių, Liam atsitraukė ir pažvelgė man į akis.

- Kokį pasiūlymą?

Atrodo turiu progą išsisukti, reikia tik gerai tuo pasinaudoti.

- Atnešk iš Rose mano drabužius, o per tą laiką aš nueisiu ir prileisiu mums vonią, - pasakiau ir mintyse vis meldžiau, kad jis sutiktų.

- Gerai, bet nepamiršk, kad koridoriuje pilna kamerų, todėl bėgti neverta. - Pasakė ir išėjo pro duris. 

Nuėjau į vonią ir pajungiau vandenį. Atidariau pirmą spintelę ir radau kažkokių tablečių, bet ant jų nebuvo jokio lapelio su paaiškinimu arba pavadinimu.

- Įdomios tabletės, Bella? - išgirdusi balsą atsitraukiau nuo spintelės ir pažvelgiau į balso pusę.

- Skauda galvą, todėl ieškojau vaistų. - Sumurmėjau, bet jis akivaizdžiai nepatikėjo. - Turi burbulų?

- Turiu, Bella. - Pabrėžė mano vardą ir man per visą kūną nuėjo šiurpuliukai. Ką jis daro man?

Iš žemesnės spintelės ištraukė dėžutę, ji buvo pilna įvairių spalvų burbulų.

- Kokia tavo mėgstamiausia spalva? - paklausiau jo ir jis pasimetė. Aš jo vietoje irgi būčiau pasimetusi.

- Mėlyna, tavo? - žinoma, juk visiems vaikinams patinka mėlyna, kaip nenuostabu.

- Žalia. - Paėmiau iš dėžutės mėlynos ir žalios spalvos du burbulus ir įdėjau į vonią. - Atnešei drabužius?

- Atnešiau, - pasakė ir paėmęs mano ranką, nuvedė atgal į kambarį. - Paėmiau dar kai ką.

Ant lovos buvo padėti mano drabužiai ir naujas, mėlynos spalvos VS komplektukas.

- Tu juokauji, - pasakiau ir truputį atsitraukiau nuo jo.

- Ne, nejuokauju, Bella. Jeigu sutiksi su tuo, ką liepiu, tada rasim kompromisą dėl šito.

- Ką būtent nori, jog padaryčiau? - paklausiau su maža baime balse. Aš nenorėjau to, todėl teks nusileisti.

- Pašok man, Bella, tik man vienam.

*Mia POV*

Šiandien visą vakarą stengiausi įtikti Payne. Praeitą naktį jis man sakė, kad esu jam vienintelė. Tikiuosi tai tiesa ir galėsiu tapti jo žmona. 

Kai šokau, nemačiau jo, bet tikiuosi jis kažkur buvo minioje ir stebėjo mane, nes šį vakarą buvau gan gera. 

- Mia, - sušaukė Rose ir aš pabudau lyg iš transo.

- Kas? Ilgą laiką mane čia kvieti? - Nusijuokiau ir ji nusišypsojo.

- Gal kokias dvi minutes. Apie ką galvoji? - paklausė ir atsisėdo priešais mane.

- Ko trūksta man, kad pastebėtų mane vaikinai? - paklausiau ir Rose pasimetė. Žinoma, jai juk visada gerai sekėsi su vaikinais, ją visada visi pastebi. Visi jos nori šalia.

- Mia, kas per mintys? Ne tu turi stengtis, kad tave pastebėtų, o vaikinai turi stengtis, kad tu juos pastebėtum. Einam, - paėmė mane už rankos ir nusivedė į svetainę. - Pakeisim tavo drabužius taip, kad tu savimi pasitikėsi ir jausiesi sau graži. 

Atsidusau, nes nemanau, kad tai man kažkokiu būdu padės. 

- Gerai, - tarė ir atidarė spintą, joje visada yra naujų drabužių, Liam bent taip visomis pasirūpina. O kad taip rūpintųsi tik manimi... 

- Štai, - ištraukė iš spintos paprastą, raudoną suknelę. - Užsidėk.

Ta suknelė atrodo baisi, bet žinau, kad Rose nepaliks manęs ramybėje, todėl nuėjau ir persirengiau.

Pažvelgiau į veidrodį ir išsižiojau. Paprasta suknelė, kuri ką tik man atrodė baisi, ant manęs atrodo tobulai.

- Mia, tu greitai? - Sušuko Rose, todėl išėjau iš persirengimo kabinos ir ji nusišypsojo. - Sakiau, jog verta. 

Rose man pririnko daug drabužių, todėl prireikė apsauginio pagalbos, jog parneščiau viską į kambarį. 

Peržvelgiau visą spintą ir nutariau užsidėti tą pačią raudoną suknelę ir juodus aukštakulnius. Susigarbanojau plaukus, pasidažiau blakstienas, su raudonu lūpdažiu pasidažiau lūpas ir nužvelgiau save. Atrodžiau iš tikrųjų nuostabiai.

Sukaupiau drąsą ir išėjusi iš kambario, pasukau tiesiai link Liam miegamojo. Prisipažinsiu jam apie savo jausmus ir galėsiu tapti jo žmona.

Priėjusi jo kambarį, pabeldžiau į duris, ilgai netruko, kol jos atsidarė.

- Mia? - Liam stovėjo priešais mane be maikės ir įsitempęs, bet pilnai durų nepravėrė.

- Liam, aš vis galvojau apie vakar tavo žodžius ir... - pradėjau savo sunkią kalbą, bet jis nutraukė mane.

- Dabar neturiu laiko, Mia. - Tiek pasakė ir uždarė duris priešais mane. Kaip tai suprasti? Vakar jis man kalbėjo gražiausius žodžius, o dabar uždaro duris tiesiai man prieš nosį?

Atidariau duris ir įžengiau į kambarį.

- Mia, juk liepiau išeiti!

- Kas čia vyksta?!