Don't Play With Fire (L.P.)

-9-

*Mia POV*

Liam gulėjo lovoje visiškai be drabužių, o čia kvepėjo moteriškais kvepalais.

- Tu išdavinėji mane?! - pradėjau ant jo šaukti ir ieškoti bent kokios užuominos, kas ta mergina, kuri ką tik čia buvo su juo.

- Tu beprotė, Mia. Nieko čia nebuvo. - Nusižiovavo ir pradėjo kažko ieškoti. 

Pastebėjau ant grindų apsaugą. Jis iš tikrųjų mane išdavė. O aš kaip kvailė juo tikėjau!

Tikėjau, kad būsiu jo žmona ir jis mane mylės! Nors jam rūpi tik nuotykiai!

- Esi šlykščiausias žmogus, kokį teko man sutikti, Payne. - Tiek pasakiau ir išėjau iš jo miegamojo.

Man skaudėjo, be galo skaudėjo. Aš tiek laiko puošiausi, net stilių savo pakeičiau, o jis? Jis suknistai mane išdavė!

Nuo šiol matysi kitokią Mia, Payne. 

Grįžau į savo miegamąjį ir nusivaliusi makiažą, atsiguliau į lovą ir iškart puoliau į ašaras.

*Bella POV*

Gulėjau savo lovoje ir džiaugiausi, kad pagaliau grįžau čia. Keista, bet Liam man leido grįžti į savo tikrus namus, kur gyvenau prieš pagrobimą.

Žinoma, neišleido be keletos sąlygų, bet viskas sutvarkyta.

Nuo šiol esu vėl laisva, laisva kaip paukštis.

Tie keli mėnesiai toje aplinkoje man davė suprasti, kad iš tikrųjų viskas nėra taip blogai, kaip atrodo. 

Juk esu laisva, tai dabar svarbiausia, tiesa?

Mano jausmai Liam, išblės ir viskas vėl bus gerai.

Išsimiegosiu ir rytoj pradėsiu vėl gyventi geriau, nei iki šiol.

<...>

Ryte pabudau su gera nuotaika ir viską greitai susitvarkiusi, nubėgau į svetainę ir pasijungiau filmą. Kaip buvau to pasiilgusi...

Naktį sapnavau Liam. Tiesą sakant, tas sapnas buvo keistas. Aš kažkur buvau pasiklydusi, o jis mane rado ir apsaugojo.

Nusipurčiau nuo minties, kad turėjau būti tame pastate ir vykdyti kiekvieną detalę, ką jis tik paliepdavo.

Tik įpusėjau žiūrėti filmą ir išgirdau durų skambutį. Turbūt kurjeris.

Taip, vakar vos grįžau namo, užsisakiau keletą dalykų.

Atsikėliau nuo sofos ir nuėjau atidaryti durų.

- Panele Bella? - Kreipėsi kurjeris, bet jo balsas pasirodė man kažkur girdėtas.

- Taip. - Po mano atsakymo, jis pakėlė akis į mane. Luke?

- Bella, kaip seniai tave mačiau. Kaip sekasi? Kuo užsiemi? Tiek daug noriu sužinoti apie tave! - Pradėjo kalbėti ir neužtilo, jis visada toks buvo, kalbėdavo ir nesimatydavo pabaigos.

- Na taip, buvau kurį laiką šen bei ten. Visai gerai man sekasi, niekuo neužsiemu, kaip sakant, sėdžiu namuose ir mėgaujuosi gyvenimu. - Nusijuokiau ir jis apkabino mane, nuo ko sutrikau. Nemėgstu kai mane apkabina ir jis tai puikiai žino, bet vis tiek tai daro.

- Kaip tavęs pasiilgau. - Sumurmėjo ir pastebėjau kaip į kiemą įvažiuoja tamsi mašina. Kas čia?

- Regis turi svečių, netrukdysiu, - davė man pasirašyti ir atidavęs siuntą nuėjo link savo mašinos.

- Bella. - Rimtu balsu tonu kreipėsi į mane JIS.

- Ką tu čia veiki? - paklausiau, nes jo nesitikėjau čia išvysti. Juk dar vakar jis mane paleido. Nejaugi lieps grįžti atgal? Ne, nenoriu.

- Einam į vidų, pasikalbėsim ten. - Tarė išlipęs iš mašinos ir nuėjau į vidų.

- Užrakink, - pasakiau ir jis užrakino duris. - Apie ką nori pakalbėti? Liepsi grįžti atgal?

- Neliepsiu. Man tik reikia vienos paslaugos. - Nejaukiai prisėdo ant sofos ir aš pakėliau antakį. Kokios paslaugos jam reikia iš manęs? Juk aš jam niekuo nepadėsiu.

- Kokios paslaugos, Liam? Nevelk manęs atgal. 

- Man reikia, kad apsimestum mano mergina kelioms savaitėms, jog mano mama atstotų. Kelias savaites, po to pasakysiu, kad išsiskyrėm. 

- Liam, čia didžiausia nesąmonė, kokią esu girdėjusi. - Rimtai pasakiau ir susidėjau rankas ant pilvo. - Nenoriu.

- Čia vienintelė paslauga, kokios prašau ir prašysiu tavęs. 

- Prižadi?

- Prižadu.

- Gerai, sutinku, bet po to nekaltink manęs, kad neįtikau tau. 

- Nekaltinsiu, - nusijuokė ir pažvelgė į dėžę, kurią laikiau rankoje. - Kas čia?

- Suknelė. - Tariau ir jis nusišypsojo. Neeee, nesakyk to, nesakyk.

- Pasimatuok, gal netiks. Tada gausi skambinti savo meilei, kad atvažiuotų pasiimti atgal.

Čia kas kalba, pavydas? Jis rimtai pavydi? Pradėjau juoktis ir jis dar labiau įpyko.

- Ko tu juokiesi? - jo akys net pajuodavo, todėl pradėjau stengtis nesijuokti.

- Aš tuoj, - pasakiau ir nuėjau persirengti. Atidariau dėžę ir iš jos pasiėmiau juodą, ilgą, su mažu įkirpimu ties koją, suknelę. 

Ji buvo tobula...

Užsidėjau suknelę ir grįžau į svetainę, kur buvo Liam.

- Tu nuostabi...