Don't Play With Fire (L.P.)

-12-

Grįžau į kambarį ir išsimaudžiusi, nuėjau miegoti. Tačiau, kad ir kaip stengiausi užmigti, man nepavyko. Vis galvojau apie savo jausmus Liam ir tai, kad dabar esu su juo viename name, kur jaučiuosi saugi.

 Kad ir kaip nenorėčiau to sau leisti, tačiau, jaučiu jausmus Liam. Jis kaip uždraustas vaisius, kuris atrodo šalia, tačiau negaliu jo turėti, manau ir jis nenorėtų manęs turėti. Tačiau ką man daryti su savo jausmais? Kaip suprasti ar aš jam rūpiu?

Jo pavydas, kai mane pamatė su mano senu draugu, išdavė, kad kažkas yra. Bet galimai man tik pasirodė, gal jam tiesiog nepatinka tai, kad vos grįžusi namo, jau kalbėjau su kitu žmogumi? Gal jis bijo, kad papasakosiu kam nors tai, kas vyko klube ir kur aš buvau iš tikrųjų?

Išlipau iš lovos, susiradau chalatą ir jį užsidėjusi, išėjau iš kambario. Tyliai nuėjau iki Liam kambario ir abejojau savo idėja. Jeigu jis mane atstums? Kaip aš išbūsiu su juo iki tol, kol galėsiu grįžti namo?

Galiausiai sukaupusi drąsą tyliai atidariau duris ir užėjau. Jis miegojo. Mačiau kaip ramiai kilnojosi jo krūtinė nuo jo ramaus kvėpavimo. Pirmą kartą matau jį tokį ramų, tačiau tik dėl to, nes jis miega.

Priėjau prie lovos ir pagaliau pažvelgiau į jo veidą. Švelniai pirštais priliečiau jo veidą ir jis pabudo, mane išgąsdindamas. 

- Bella, ką darai? - paklausė ir ant jo veido atsirado didelė šypsena, o jo akys iškart nuskenavo mano kūną. Tik dabar suvokiau, kad iš tikrųjų po chalato nieko neturiu. Ką aš sau galvojau čia eidama? 

Stovėjau ir jaučiau, kaip mano skruostai dega iš gėdos. Apsisukau ir pradėjau eiti link durų, tačiau buvau apkabinta iš nugaros. 

- Kur skubi? - pakuždėjo man prie ausies ir per mano kūną nuėjo šiurpuliukai.

- Aš neturėjau čia ateiti. - Sumurmėjau ir pajutau jo ranką palendant po chalatu. - Liam, - perspėjau, tačiau jis nereagavo.

- Džiaukis, kad šitaip išsisuksi. Noriu, kad mane pamiltum, tačiau negaliu tokiu būdu priversti tavęs įsimylėti. - paleido mane, bet aš vis dar stovėjau, kaip statula. Kas čia įvyko?

- Eik miegoti, kol nepersigalvojau, mažute. - Jam tai pasakius jau normaliu balsu, susiprotėjau ir dėjau į kojas. 

Ką aš sau maniau ten eidama? Kokia aš kvailė! Jis dabar tikriausiai galvoja, kad aš norėjau jo, nes atėjau ten šitaip apsirengusi...

Grįžau į kambarį ir iškart kritau į lovą. Esu kvailė...

*Liam POV*

Gulėjau lovoje su šypsena. Ji rimtai čia atėjo taip apsirengusi ir dar pas mane. Kai apkabinau ją, norėjau taip prastovėti ilgą laiką, tačiau net ir valandos nebūtų pakakę. Turiu ją priversti mane įsimylėti, iš tikrųjų. 

Ryte pabudau anksti ir išvažiavau, patikrinęs prieš tai ar Bella miega. Tikiuosi nepabus, kol grįšiu. 

Sustojau prie gėlių parduotuvės ir nupirkau pačią didžiausią puokštę, kurioje buvo daug rožinės spalvos. Su manimi pardavėja flirtavo, tačiau manęs ji nesudomina, kas net mane patį nustebino. Bella, ką tu darai su manimi?

Pakeliui dar užsukau į parduotuvę, kurioje prieš tai mačiau suknelę, kuri puikiai tiks Bellai. Nupirkęs dar vyno, išvažiavau namų link.

Grįžęs viską tyliai parnešiau į vidų ir užlipau laiptais į antrą aukštą, Bellos kambarys vis dar buvo uždarytas, kas reiškia, jog ji miega. Pastebėjau jos keistą savybę, kad kol miega, jos kambario durys uždarytos, bet kai nemiega, tai durys paliktos praviros. Atsargiai ir švelniai atidariau duris ir pamačiau ją miegančią.

Kažin ji vis dar taip pat kaip vakar? Tik su chalatu? Prikandau lūpą ir truputį patraukiau antklodę ir tik tada pastebėjau, jog ant jos nebuvo net chalato. Apsižvalgiau kambary ir pastebėjau pakabintą chalatą ant spintos durų. 

Patraukiau antklodę daugiau ir pasilenkęs, pabučiavau į petį, nuo ko Bella pasimuistė, bet nepabudo. Todėl dar kartą pabučiavau ir išgirdau jos atsidusimą.

- Liam? - pažvelgiau į jos akis ir ji buvo akivaizdžiai pasimetusi dėl mano buvimo čia.

Ištiesiau jai didelę puokštę gėlių ir dovanų maišelį, kuriame buvo suknelė. 

- Čia tau, kad dažniau man padarytum siurprizų kaip praeitą naktį. - Pamerkiau akį ir ji iškart prisidengė savo kūną, jog nesimatė net jos pečių. - Nagi, juk nieko tokio. 

Nusijuokiau ir išėjau iš kambario, palikdamas ją ten sutrikusią. Ta mergina mane per stipriai veikia. 

Grįžęs į savo kambarį iškart nuėjau į vonios kambarį. Prisileidau vonią ir nusimetęs drabužius, atsiguliau į vonią, leisdamas burbulams visiškai paslėpti mano kūną.

Tas reikalas su Mia, man neduoda ramybės. Žinau kokia ji gali būti, kai supyksta, tačiau nemanau, kad ji suprato, jog aš buvau su Bella prieš tai, o ne tada, kai ji atėjo pas mane. 

Bellai išėjus, susiradau vieną iš nuolatinių merginų, kurios ir atliko tai, ką reikėjo atlikti tuo metu. Nežinau kodėl, tačiau tas faktas, kad turėjau paleisti Bellą, kėlė man daug streso ir tuo pačiu pykčio. 

Jeigu reikės, suvaldysiu Mia kitais būdais.

Išlipau iš vonios ir užsidėjęs vien rankšluostį, grįžau į kambarį. Vos atidaręs duris, ten jau radau Bellą. Ji buvo su suknele, kurią nupirkau. Kaip ir maniau, ji atrodė stulbinamai.

- Ačiū. - Tyliai sumurmėjo ir pradėjo žaisti su savo rankų pirštais. 

- Ačiū už ką? - paklausiau, nes norėjau tikslumo. Nors pats puikiai žinau už ką ji dėkoja, aš tik noriu išgirsti pilną sakinį. Patiko ta mintis, kad ji vilki suknelę, kurią aš nupirkau.

- Ačiū už gėles ir suknelę. - Padėkojo ir tik tada išdrįso pažvelgti į mane savo nuostabiomis akimis. - Jos nuostabios. Gėlės ir suknelė.

Tiek užteko, jog įvyktų tai, ko aš ilgą laiką laukiau.

- Ačiū Liam. - Priėjusi, pabučiavo mane į lūpas ir tada jau nei vienas savęs nebevaldėm...