Don't Play With Fire (L.P.)

-3-

- Nagi, einam, Payne liepė tave išmokyti šokti ir užmaskuoti tavo mėlynes. - Jau gal geras penkias minutes man zyzia Rose ir mane tai erzina. Kodėl aš turiu šokti kažkokiems seniams? Tuo labiau aš nekenčiu šokti, nes visiškai savimi nepasitikiu. Visą gyvenimą praleidau prie knygų, o ko jie dabar manęs prašo? Šokti. Ne.

- Atsikabink. - Tariau ir nuėjau pasiimti braškių. Buvau pikta, stipriai pikta. Prasidėjo tos dienos, dėl ko Rose man parūpino visko, ko reikia man, bet aš tikrai nešoksiu. Man reikia surasti Payne. 

Kol Rose sėdėjo prie stalo ir galvojo turbūt kaip mane prikalbinti, aš atsargiai išsmukau iš virtuvės ir pradėjau eiti koridoriumi. Buvau su laisvais džinsais ir maikute, dėl ko jaučiausi truputi geriau nei pirmą kartą čia. Gerai, kad nei Payne nei kas kitas neklausė kodėl aš buvau su pižama.

Atrodo šitas kabinetas, tikiuosi nieko neužtikti besidulkinančių kaip ryte... Užtikau kažkokią blondę, kuri vėliau paaiškėjo yra Kate. Šlykšti. Stipriai įkvėpiau ir lėtai atidariau duris.

- Bella? - išgirdau Payne balsą ir lengviau atsikvėpiau, bet tada prisiminiau, kad tai jis mane pagrobė. Šūdas. Ką aš čia darau?

- Am... man... man reikia kai ką pasakyti. - Nedrąsiai pradėjau kalbėti ir jis pakėlė antakį, jis šį kartą atrodė ramus, dėl ko jaučiausi saugiau.

- Sakyk, neturiu daug laiko, turiu išvažiuoti. 

O kas, jeigu jis išsijuoks ir tiesiog nustums mane šokti? Bent būsiu pabandžiusi.

- Tai? - paklausė ir sukaupiau drąsą.

- Galiu nešokti dar šią savaitę? - paklausiau ir užsimerkiau, o jis atsiduso.

- Rose minėjo ko tau reikėjo, todėl nupirkau. - Sustingau nuo šitų žodžių, vien pagalvojus apie tai, kad jis turėjo eiti į parduotuvę ir nupirkti būtent tai, - Gali nešokti prieš klientus šią savaitę, bet repetuotis pradėsi nuo rytojaus. Jei reikės vaistų, prašyk Rose, pas ją visas stalčius vaistų ir panaudotu prezervatyvų. - Pats sudrebėjo nuo savo žodžių, o aš tiesiogine prasme išsižiojau.

- Ką? Nematei? - paklausė ir aš papurčiau galvą, - einam, parodysiu jeigu nori, gal dar pati užsinorėsi pabandyti.

- Ką? Ne. - Pasakiau ir norėjau išeiti, bet jis pagavo mano ranką ir atsuko į save.

- Neerzink manęs geriau ir klausyk, nes tikrai nepasigailėsiu kitą kartą vien dėl to, kad dabar ten pas tave jūra. - Pasakė ir mano akys išsprogo. Kodėl jis man daro gėdą?

- Ne jūra. - Sumurmėjau tikėdamasi, kad jis neišgirs, bet išgirdo.

- Patikrinam? - vėl išsižiojau ir jis pasinaudojęs progą pabučiavo mane. Ką jis daro? Atsitraukiau ir sutrikusi žiūrėjau į jį. - Ką? Pirmas bučinys? - nusijuokė, bet man tai nebuvo juokinga, nes tai iš tikrųjų buvo mano pirmas bučinys.

 Neturėjau vaikino ir niekada nesibučiavau, o dabar pirmasis bučinys atimtas pagrobėjo? Kodėl? Už ką? 

- Velnias. Tu rimtai neturėjai jokio vaikino su kuriuo bučiuotumeisi? 

Papurčiau galvą ir jis dar labiau pradėjo juoktis, kas man sukėlė pyktį ir gėdą.

- Tiek to, aš neblogai bučiuojuosi, galėsi pasigirti Rose, - nusijuokė vėl ir aš susigūžiau.

- Durnius. - Sumurmėjau ir išlaisvinusi savo ranką iš jo, išėjau iš kabineto.

Na bent galėsiu nešokti, tik repetuotis. Gal verta vis dėlto pabandyti? Sunkiai atsidusau ir nuėjau į virtuvę. Kažin kur Payne važiuos? Jis keistas šiandien, per daug geras ir tai man iš tikrųjų kelia įtarimą. Čia turbūt jo triukas nusitemti mane į lovą. Nesuveiks. Apsimesiu, kad pasitikiu juo, o kai galvos, kad gaus savo, ką nors sugalvosiu, pakišiu jam kokią Kate, kuri jo taip trokšta.

Priėjau prie šaldytuvo ir pasiėmiau ledų, kurie nežinau kam priklausė, bet dabar jie mano.

- Mano ledai! - sušuko ta pati Kate, jos balsas toks cypiantis, kad man skauda galvą dar labiau.

- Necypk, - tariau ir toliau valgiau, o ji priėjo arčiau ir atėmusi juos iš manęs, man trenkė. Jaučiau degantį skruostą, antras kartas kai kažkas man trenkia, o dar tik antra diena. Smagu.

Neištariau nei žodžio ir išėjau iš virtuvės. Grįžau į ,,savo'' kambarį ir uždariau duris. Man reikia pabūti vienai, nes čia tikrai man prireiks daug kantrybės ir stiprybės. Jie vis tranko ir tranko mane, o tas vaikinas, kuris lindo, dingo, bent tiek. Atsiguliau į lovą ir stengiausi užmigti, bet po maždaug 15 minučių į kambarį kažkas įėjo, pažvelgiau, o ten buvo Payne. Žinoma, daugiau juk niekas čia neina, ko aš tikėjausi? Princo?

Žiūrėjau į jį ir nieko nesakiau.

- Tavo skruostas, - pasakė ir aš nesupratau, - jis raudonas.

Tik tada prisiminiau, kad ta kalė Kate man trenkė. Gerai, kad su savo dvejų metrų nagais man neprapjovė odos.

- Praeis. - Atsakiau ir atsidusau. - Kodėl visi čia man trenkia? 

*Liam POV*

Sustingau nuo merginos klausimo. Taip, praeitą kartą aš jai trenkiau, nes tikrai suerzino, bet ji ir pati man trenkė. Kas dabar jai drįso trenkti? Manyje sukilo didelis pyktis, kurį neatsimenu kada jaučiau tokį stiprų.

- Nes nesusivaldom su savo gyvenimais, - atsakiau ir atsisėdau ant lovos.

- Bet prie ko aš? - paklausė ir man iš tikrųjų jos pagailo. Neatsimenu kada jaučiau gailestį, o tas jausmas man nepatinka. Tada jaučiuosi stipriai pažeidžiamas ir man tai ne į  naudą.

- Nežinau. Repetavaisi jau? - paklausiau nukreipdamas temą ir iškart pamačiau, kaip mergina įsitempia. Nesirepetavo. Užknisa, man reikia klientų, o naujausia mergina net nesirepetuoja.

- Ne. - Atsakė ir bandė atsisėsti, bet suinkštė. Pakėliau antakį ir ji iškart droviai nusuko žvilgsnį. Prisiminiau ką teko man patirti ryte per jos šitą jūrą, todėl atsidusau ir išėjau iš kambario. 

Nespausiu jos, apsimesiu geru ir gausiu ko noriu. Tada dings ir jos ta kaukė, su kuria bando apsimesti nepasiekiama.