- Taigi, štai ir butas kurį tu dalinsiesi su Harriu. – Vaikinas su šviesiais plaukais, man rodos vardu Niallas, pasakė bei įleido mane į butą, kuris, iš tiesų, buvo milžiniškas. Negalėjau patikėti, kad vaikis vardu Harris čia gyveno vienas.
Paadėjau lagaminus ant žemės ir nusiaviau tavo „TOMs“ sportbačius. Nejaukiai apsidairiau po butą. Tai neatrodė teisinga. Žinant net ir tai, kad tik prieš kelias sekundes pirmą kartą čia įžengiau, tai tikrai neatrodė teisinga. Čia visiškai nesijaučiau kaip namie ir faktas, kad turėsiu gyventi su visiškai nepažįstamu žmogumi, kuris galbūt net nemėgs manęs, situacijos visiškai nepalengvino.
- Ar jis, na Harris, čia gyvena vienas? – Paklausiau vėl atsigręždamas į Niallą. Jis pasikąsė kaklą lyg nežinotų ką pasakyti ar nebūtu tuo užtikrintas. Galiausiai jis atsiduso bei pravėręs burną tarė:
- Jau keletą mėnesių jis čia gyvena vienas. Bet prieš tai jis čia gyveno su Chloe, iki tol kol, žinai.. Ji mirė. Jie buvo pora, todėl jis vis dar su tuo nesusitaikė. Todėl nesistebėk jei jis atžagariai su tavimi kalbės: jis visada taip kalba. – Niallas atsargiai paiškino bei tyliai uždarė duris po savęs. Aš kilstelėjau antakį.
- Tai ką aš turėčiau daryti, tiesiog sedėti čia ir būti jo auka? Tas ant kurio jis rėks kiekvieną kartą grįžęs namo? –Sarkastiškai paklausiau. Niekada nebuvau sužavėtas idėja atsikraustyti gyventi su vaikinu kurio aš visiškai nepažįstu. Aš tik jo vardą težinojau. Harry Styles. Ir vien iš vardo galėjau spręsti, kad jis bus tik bėda ir nieko geriau. Bet kas žino, gal būt aš sugebėsiu pakeisti jį? Jo, kurgi ne.
- Nemanau, jog jis rėks ant tavęs. Manau jis tiesiog ignoruos tave, ir apsimes, kad vis dar gyvena vienas. – Niallas pasakė mirktelėdamas man. Negalėjau susitvardyti tyliai nenusijuokęs, todėl papurčiau galvą negalėdamas tuo patikėti. Ir tuomet išgirdau žingsnius besileidžiančius laiptais žemyn. Ranka persibraukia per savo, šiek tiek suformuotą, šukuoseną pasiruošdamas blogiausiam.
O štai ir jis: vaikinas garbanotais plaukais nusileido laiptais, dėvėdamas tik apatinius. Harris metė į mus trumpą žvilgsnį ir pavartė akis. Atsirėmęs į sieną jis sukryžiavo rankas ant krūtinės. Jo ratilai po akimis buvo pajuodę ir net stovėdamas už kelių žingsnių nuo jo, galėjau užuosti alkoholio kvapą. Dieve, jam daugiausiai 18 metų ir esu garantuotas, kad jis jau geria ir miega su kuo papuola.
Nepatogiai pasukiojau koją žiūrėdamas žemyn į žemę.
- Kas jis toks Niallai? – Harris paklausė kimiu, žemu balsu. Garantuoju, kad jam pagyrios. Niallas tik giliai įkvėpė atsistodamas šalia manęs, manau jei Harris sugalvotų padaryti ką nors kvailo.
- Tai Louisas Tomlinsonas, Harry. Paulas jį rado: jis turi labai gerą balsą ir jis naujas mūsų grupės narys.
Pakėliau galvą bei pažvelgiau aukštyn į Harrį, kuris akimis spigino į Niallą. Harris prunkštelėjo kol kvaila šypsena žaidė ant jo lūpų:
- Jis naujas mūsų narys? Jis pakeis Chloe, taip? Ak, prašyčiau, tik pažvelkit į jį!
Aš suraukiau antakius mesdamas piktą žvilgsnį į jį. Kokios jo problemos? Jis manęs net nepažįsta, dėl Dievo meilės, o jau teisia. Jei sakydamas „tik pažvelk į jį“ jis turėjo omeny mano aprangą, tuomet net nemanau, kad kažkas blogai su ja. Mėlyni džinsai, su iš šonų kabančiomis šleikomis, ir balti marškinėliai. Visiškai normali apranga, argi ne?
- Jis visiškai normalus, Haz. – Niallas gan piktai dėbtelėjo, ranka persibraukdamas per savo plaukus. – Be to, tu nieko negali padaryti, Paulas jau tai patvirtino.
Tuomet Harrio akys susikirto su manosiomis. Turiu pripažinti, jis turėjo tikrai gražias akis. Niekas to nepaneigtų. Bet žvilgsnis kuriuo jis žiūrėjo į mane, buvo labai šaltas. Atrodė lyg jis jau dabar manęs nekestų. Kiekvienos mano dalelės. Mečiau į jį piktą žvilgsnį ir užuot žiūrėjęs į jį, pažvelgiau į Niallą.
- Taigi, kodėl tu jį čia atvedei? – Harris nusižiovavo nelabai kreipdamas į mus dėmesį. Šį kart nusprendžiau atsakyti pats. Tai tikrai privers jį atkreipti dėmesį.
- Aš čia gyvensiu. – Atsakiau pažvelgdamas į įį. Harrio pažvelgė į mane, jo akys šiek tiek išsiplėtė iš nuostabos. Pajutau besiformuojančią mažą šypseną savo veide, todėl turėjau stipriai susiimti, kad nenusišypsočiau. Pakėliau savo krepšius nuo žemės. Harris pažvelgė į Niallą.
- Čia kažkoks pokštas, taip? Jis gyvens su manimi? – Jis paklausė priblokštas. Velniai griebtų, buvau užtikrintas, kad jis sau po nosimi sumurmėjo kažką panašaus į: „ kas per mėšlas?“
- Ak, perlipk per save Haz. Jis nuostabus vaikis. – Niallas pasakė pavartydamas akis ir draugiškai patapšnojęs man per pečius išėjo iš buto. Koridoriuje likau vienas su Harriu. Šis lėtai atsitraukė nuo sienos bei pradėjo eiti link manęs. Aš automatiškai pradėjau trauktis atgal kol mano nugara atsitrenkė į duris. Aš nervingai nurijęs seilęs, stengiausi neparodyti jam jog nervinuosi. Taigi užuot tai padaręs piktai ir šaltai spoksojau į jį. Harris pašaipiai išsišiepė, bei žengęs dar vieną žingsnį link manęs, grėsmingai žvelgė į mane. Nuo jo trenkė alkoholiu ir kažkokiais dūmais. Ar jis rūko?
- Paklausyk Tomlinsonai. Aš visiškai dėjęs, jog Paulas tave rado ir privertė mane gyventi su tavimi. Vienintelis dalykas kuris man rūpi yra tai, kad tu nesimaišysi man po kojomis ir nelysi į mano kambarį. Tu nekalbėsi su manimi, nebent aš tavęs ko nors klausiu, ir tai tikrai nebus dažnas reiškinys. Tu darysi tai kas bus pasakyta ir laikysiesi kuo atokiau manęs. Aš nenoriu, jog tu čia būtum. Man nepatinka tai, kad turėsiu dalintis savo butu su tavimi, bet dėl fanų meilės, aš gražiai šypsosiuos ir apsimesiu jog nesu visiškai dėjęs ant tavęs. Tu manęs neklausi kur aš einu, ką aš darau ir kur darau. Aš darau ką noriu, aišku tau? – Jis lėtai tarė prikimusiu balsu, jo šaltos ir žalios akys nebuvo nusigręžę nuo manųjų. Aš kilstelėjau antakį uždėdamas savo rankas jam ant krūtinės bei nustumdamas jį kuo toliau nuo savęs. Harris piktai, beveik pagiežingai pažvelgė į mane bei apsisukęs pradėjo lipti laiptais aukštyn.
- Taip, puiku... – Sumurmėjau pasikasydamas kaklą bei nurijęs seiles stebėjau kaip vaikinas užlipa laiptais.
Nuostabu. Aš užstrigęs su mulkiu kuris yra nemandagus ir dar erzinantis. Velniava.
