seven

3 0 0
                                    

A/N: sorry, kad tiek ilgai, bet priežastis jau visiems puikiai žinoma: mokslai, so. okaai, daina yra šone, ir joooa, enjoy! <3

Kelionė namo praėjo ganėtinai tyliai. Harris sėdėjo šalia manęs, įsikišęs į ausis ausines bei žiūrėjo pro langą. Aš buvau susikoncentravęs ties vairavimu, na gerai, nevisiškai. Mintyse vis prisiminiau tą momentą futbolo lauke. Tai buvo kažkas neįprasto, beveik keisto. Jis niekada prieš tai į mane taip nežiūrėjo, atrodė lyg jis matytų kažką daugiau manyje. Kažką daugiau nei įprastą vaikiną, grupės narį, o svarbiausia, kažką daugiau nei bereikšmį seksą. Stipriai papurčiau galvą, stengdamasis išmesti visas tas mintis iš galvos, nes visa tai, man tik priminė tą naktį kurią dalinomės kartu. Tą naktį, kai jis buvo girtas ir tik naudojosi manimi, o aš buvau blaivus ir galėjau jausti kiekvieną jo prilietimą. Aš nuoširdžiai maniau, kad po tos nakties, kažkas tarp mūsų pasikeis. Gerai, kažkas ir pasikeitė. Jis pradėjo prisileisti mane arčiau ir nebebuvo toks šaltas man, tačiau vis dar buvo tiek daug dalykų kuriuos norėjau sužinoti, tačiau negalėjau. Nebent jis jau būtų pasiruošęs man pasakyti, tačiau žinau, kad jis nepasiruošęs.

Staiga Harris pasimuistė keleivio sėdynėje ir išsitraukęs ausines iš ausų, susikišo jas į švarko kišenę. Slapčia žvilgtelėjau į jį, tačiau tą pačią sekundę prakeikiau save tai padaręs. Jis vis dar atrodė toks nesveikai gražus. Net ir dėvėdamas pilką kepurę, iš kurios išsitaršiusio kelios garbanos, krito jam ant kaktos, jis atrodė be proto gerai. Jis vilkėjo tamsiai mėlynais marškinėliais, su V formos iškirpte, kurie puikiai išryškino jo bicepsus, bei šiek tiek rodė jo krūtinę. Nurijau seiles stipriai suspausdamas vairą bei stengdamasis žiūrėti tik į kelią. Galėjau jausti Harrio žvilgsnį spoksantį į mane, ir kone girdėjau jį šypsantys patį sau, kas privertė mane tik dar tvirčiau įsikibti vairo, jei tai iš vis buvo įmanoma. Mano rankų krumpliai pabalo, o pačios rankos nutirpo.

- Ko toks nervingas, Tomlinsonai? – Išgirdau Harrio pašiepiantį balsą, tačiau atsisakiau jam ką nors atsakyti. Ir be to, ką aš būčiau jam atsakęs? „Um, tai dėl tavo išvaizdos. Tu tiesiog varai mane iš proto.“ Jo, nemanau, kad tai būtų padėję šitoje situacijoje. Taigi, užuot ką nors pasakęs, tik įjungiau radiją, net nepažvelgdamas į jo pusę, norėdamas išvengti jo klausimų. Šitai suveikė trumpam, tačiau po kiek laiko išgirdau Harrį atsidūstant bei visu kūnu pasisukant į mane.

- Tu toks nuobodus kai tyli. – Harris pastebėjo, tapšnodamas pirštais sau per koją į muzikos ritmą, bei spoksodamas į mane. Akimirkai pažvelgiau į jį bei kilstelėjau antakį. Tuomet vėl pažvelgiau į kelią, bandydamas susikoncentruoti ties vairavimu, tačiau vėl gi, tik tragiškai susimoviau.

- Nejaugi? – Sumurmėjau, stengdamasis išlaikyti normalų balso toną. Atrodo, kad kiekvieną kartą Harriui pažvelgus į mane, kalbant su manimi, ar darant ką nors kas veda mane iš proto, mano kvėpavimas akimirksniu padažnėja, o balsas tampa tik vos girdimu šnabždesiu, kas yra visiškai kvaila, taip neturėtų būti. Kiekvieną kartą jausdamasis šitaip, mintyse vožiu sau per veidą, arba dar geriau – mintyse nušoku nuo uolos ir apmėtau save bulvėmis. Bet kiekvieną kartą, kai jis verčia mane šitaip jaustis, aš taipogi jaučiu pyktį. Jis tiesiog priverčia mane virti iš pykčio, ir tuomet tragiškai noriu trenkti jam, su tikslu išmušti tą visą šūdą iš jo. Jis elgėsi kaip tie „nekaltučiai“ berniukai, visus stengiantys pašiepti. Ir man to iš tiesų buvo per daug.

- Mhm. Ką pasakysi jei pakalbėtume apie ką nors įdomaus? – Jis sumurmėjo, priversdamas mane pabusti iš savo apmąstymų. Sustojau prieš raudoną šviesoforo signalą, bei šiek tiek atsipalaidavau kėdėje, tačiau ilgai netrukus reikėjo vėl pradėti vairuoti.

- Gerai, pakalbėkim apie tavo terapiją su daktarų Bennettu. Apie ką kalbėjotės? – Beveik piktai jam atšoviau, jausdamas pykti tekantį mano venomis, bei besistengdamas vėl susikoncentruoti ties keliu. Harris nusigręžė nuo manęs bei pažvelgė pro langą, prikąsdamas lūpą ir suleisdamas nagus sau į koją. Jo kvėpavimas padažnėjo, o lūpos kietai susičiaupė. Galbūt nevertėjo to klausti. Ne, visiškai neturėjau to klausti.

SKINNY LOVEWhere stories live. Discover now