Rytą atsikėliau pats, niekas nebarškino į duris, nerėkė ir bute buvo ganėtinai tylu. Spėju, Harris dar negrįžo namo. Apsiverčiau ant kitos pusės bei pažvelgiau į laikrodį. 7:15. Pasirašinėjimai neprasidės iki 10, taigi turiu dar šiek tiek laiko pamiegoti.
Stipriai užsimerkiau bandydamas vėl užmigti. Tačiau man vis dar skaudėjo galvą nuo vakarykščių įvykių ir buvau šiek tiek alkanas. Atsidusau bei atsisėdau ant lovos. Pasikrapščiau sveikąją akį bei apsižvalgiau po kambarį.
Dar nebuvo labai šviesų, nes vis dėl to, dar ganėtinai ankstus rytas. Atsistojau nuo lovos bei nuėjau į vonią, norėdamas patikrinti savo mėlynes. Atsidusau. Jos atrodė lygiai taip pat prastai kaip ir vakar, galbūt net dar prasčiau. Dabar jos tapo dar mėlynesnės susimaišiusios su violetine spalva ir su šiek tiek raudonu atspalviu. Pakėliau ranką bei švvelniai pirštais perbraukiau per mėlynę po akimi. Sudrebėjau vos pirštams prisilietus prie žaizdos, bet mano laimei, nebejutau tokio didelio skausmo kaip vakar. Aš atsidusau bei užsirakinau vonioje.
Nusimoviau trumpikes bei įšokau į dušą. Paleidau vandens srovę, tačiau šaltam vandeniui palietus mano nugarą sudejavau greit atsukdamas karštą vandenį. Pradėjus tekėti šiltam vandeniui akimirksniu atsipalaidavau. Leidau vandeniui tekėti visu mano kūnų, kuris vertė mane dūsauti iš malonumo bei šiek tiek pašiurpti odai. Užsimerkiau bei ranka susiradęs šampūną išsiploviau plaukus bei nusiprausiau visą kūną. Tuomet išlipau iš dušo, apsivydamas juosmenį rankšluosčiu.
Ranka nuvaliau aprasojusį veidrodį, kad galėčiau matyti savo atvaizdą. Prikandau lūpą. Vis dar nebuvau sugalvojęs tinkamo pasiaiškinimo dėl mano mėlynių. Niallas aiškiai perpras „nuėjau į klubą bei pakliuvau į muštynes“ melą. Jis žino, kad nesu vienas iš tų klubų mėgėjų, na bent jau, kad vienas ten tikrai neičiau. Taigi, manau privalėsiu ignoruoti jų klausimus, nors tai ir pasirodys nemandagu. Aš tiesiog nenoriu, kad jie rėktų ant Harrio dėl to, nes jis mane primušo. Dabar jis sunkioje situacijoje, aš tai suprantu, todėl nenoriu, kad jis jaustųsi dar labiau prislėgtas nei kad dabar yra.
Išsivaliau dantis prieš išeidamas iš vonios ir grįždamas į savo kambarį. Užsidėjau trumpikes, pilkus džinsus bei tamsiai mėlynus marškinėlius. Išsidžiovinau plaukus bei nusileidau laiptais žemyn.
Butas vis dar buvo tylus ir aš iš dalies džiaugiausi dėl to. Tai vertė mane jaustis ramesniu ir saugesniu namie.
Taip buvo iki tol, kol išgirdau keistą garsą iš virtuvės, kuris iš dalies skambėjo kaip dūžtantis stiklas. Suraukiau antakius bei lėtai nuėjau į virtuvę pažiūrėti kas nutiko. Sustojau tarpdury. Harris stovėjo viduryje virtuvės, priešais jį – sudužusio stiklo šukės.
Jis buvo užsimerkęs, todėl manęs nematė. Jis giliai įkvėpė bei atsiklaupęs ant grindų pradėjo rinkti mažus, aštrius, sudužusio stiklo gabalėlius. Jo rankos drebėjo kai jis rinko šukes, todėl jos vėl iškrisdavo jam iš rankų ant žemės. Jis buvo tik su trumpikėmis, ir tuomet pamačiau jo riešą, kuris buvo supjaustytas per keltą vietų bei nusėtas nubrėžimais. Ar jis pats tai sau pasidarė? Prikandau apatinią lūpą, stengdamasis neaiktelėti.
- Gal, um, reikia pagalbos? – Sugebėjau paklausti, pagaliau atgavęs savo balsą.
Staiga Harris pakėlė galvą. Jis trumpam paspigino į mane bei greit surinko duženas. Jo rankos jau nebedrebėjo ir jis nebeatrodė toks trapus kaip prieš tai. Jis atsistojo bei išmetė stiklus į šiukšliadėžę. Išsitraukęs gabalėlį picos iš šaldytuvo, Harris atsikando jos, net nesivargindamas pasišildyti.
Atsidusau bei šiek tiek papurtęs galvą nuėjau prie spintelės, išsitraukiau puodelį bei pasidariau sau arbatos. Harris išsitraukė alaus iš šaldytuvo bei gurkštelėjo tris didelius gurkšnius. Galiausiai jis pabaigė picą bei jau ketino išeiti iš virtuvės, tačiau nebegalėjau ilgiau sutramdyti savo smalsumo. Aš atsisukau į jį, giliai įkvėpiau bei pravėriau burną.
