IŠ HARRIO POZICIJOS.
Sudejavau persiversdamas ant kitos pusės. Net neįsivaizdavau kelinta valanda dabar galėjo būti, tačiau kambaryj buvo ganėtinai karšta, todėl spėjau, kad dabar rytas.
Man pragariškai skaudėjo galvą, o gerklė regis degė iš skausmo. Neturėjau žalio supratimo kas per velniava vakar vyko, tačiau buvau visiškai tikras, kad ir nenoriu to žinoti. Juk man vis tiek tai nerūpėtų.
Bet tuomet pajutau kažkieno ranką nuslystant mano nugara, kas privertė šiurpuliukams nueiti mano nugara. Mano akys akimirksniu atsimerkė, galbūt kiek per greitai, nes šviesa vos manęs neapakino. Eik velniop, saule. Aš atsisėdau ant lovos bei rankomis pasitryniau akis. Atsidusau, ranka persibraukdamas per savo plaukus. Nemanau, kad kadanors buvau girtesnis nei vakar. Lėtai pasisukau, norėdamas pažvelgti į žmogų kuris gulėjo šalia manęs. Ir tai buvo tas žmogus, kurio tikrai nesitikėjau čia pamatyti. Louisas. Louisas suknistas Tomlinsonas miegojo mano lovoje. Aš aiktelėjau. Meldžiausi, kad tik nieko nebūtų nutikę tarp mūsų praeitą naktį: aš tiesiog negalėčiau šito pakelti. Louisas šaunus vaikinas, ir jis tikrai nenusipelnė tokio kvailio kaip aš. Aš tikriausiai tik pasinaudojau juo, kas tik pablogina visą situacija dar milijonu kartų.
Gerai, aš nuogas, tačiau nemanau, kad tai ką nors reiškia. Aš beveik visada miegu nuogas, nieko naujo. Lėtai pakėliau antklodę užgniauždamas kvapą. Louisas irgi buvo nuogas. Šūdas, blet, pimpis, subinė, mėšlas. Užmečiau antklodę atgal ant jo miegančio kūno. Jis krūptelėjo, tačiau žinojau, jog jis vis dar miega. Jis apsisuko ant dešinės pusės, taigi, dabar mačiau tik jo nugarą, kuri buvo nusėta meilės įkandimais, dantų žymėmis ir nuraižymais. Jo plaukai krito ant jo užmerktų akių, jo kvėpavimas tolygus ir ramus, ne taip kaip mano. Jis tiesiog atrodė toks ramus ir taikus, kad regis vos nepradėjau spiegti. Kodėl aš pastoviai šitaip susimaunu? Niekada nenorėjau juo pasinaudoti. Aš tiesiog buvau vienišas, ir po to kai jis pasakė mano draugams išsinešdinti, jis buvo vienintelis likęs su manimi. Taigi, aš surizikavau, net nesivargindamas galvoti kas nutiks po to. Aš niekada nepagalvoju apie tai kas bus vėliau. Aš tiesiog dariau tai ką noriu ir man tai patiko. Bet dabar, net neįstengiu į jį pažiūrėti. Žinau, kad tai vienokiu ar kitokiu būdu jį įskaudins, tačiau jis man tik nepažįstamasis, taigi jis privalės suprasti, kad tai buvo tik bereikšmis vienos nakties nuotykis, kuris daugiau niekada nepasikartos.
Aš atsistojau nuo lovos bei pakėlęs savo trumpikes nuo grindų, užsimoviau jas. Daugiau net nepažvelgęs į Louisą, išėjau iš kambario, dar prieš tai, pagriebęs cigaretes ir telefoną. Man reikėjo su kažkuo apie tai pasikalbėti. Nulipau laiptais žemyn bei patraukiau tiesiai į virtuvę. Spintelėje susiradęs baltą vaistų dėžutę, ištraukiau ją, bei susiradau nuskausminamųjų. Mano kojos visiškai manęs nelaikė, lyg vietoj jų turėčiau du gabalus žėlė, ir maniau, kad betkurią akimirką apsivemsiu. Paėmiau butelį, kuriame regis buvo vanduo bei nurijau vaistus. Tačiau akimirksniu susiraukiau supratęs, kad čia ne vanduo, o vodka. Pradėjau kosėti padėdamas butelį ant spintelės.
Pasiėmiau vieną cigaretę, prisidegiau ją, ir įsikišau tarp lūpų. Pagriebiau telefoną bei surinkau Zayno numerį. Negalėjau skambinti Liamui – jisai tik būtų nuskaitęs moralą, per daug įsijautęs į Daddy Directioner vaidmenį, ko man tikrai nereikėjo. O Niallui skambinti taipogi negalėjau – Leprekonas ir Louisas tapo baisiai artimi, tai tai reiškia, kad jis stotų į Louiso pusę. Taigi liko tik Zaynas. Laikiau telefoną prie ausies bei įtraukęs dūmą, laukiau kol jisai atsilieps. Maždaug po keturių pyptelėjimų, jis pagaliau atsiliepė.
- Dieve, ko reikia Harry? – Jis sudejavo dar žemesniu balsu nei įprastai. Regis jis tik ką tik pabudo. Aš sukrizenau.
- Ilgan naktelė vakar, hm, Zaynai? – Erzinau jį, atsiremdamas į spintelę, kad nenudribčiau ant grindų. Zaynas tiesiog atsiduso.
