Įsimylėti Kalėdas

1.1 dalis

Lina

Tvarkausi namus kai sulaukiau Ūlėnos žinutės.

Būkim snieguolėmis! Prekybos centras ieško Kalėdų Senelio padėjėjų, kaip tau šis darbas? Nes aš noriuuuu!

Gal ji iš manęs tyčiojasi? Jau norėjau jai atrašyti, bet sulaukiau antros žinutės su nuoroda į darbo skelbimą.

Gerai, pasiūlymas gal ir nėra toks jau blogas. Mokės beveik dvigubai, palyginus su tuo ką galėčiau gauti jei dirbčiau pardavėja Kalėdinėje mugėje. Tik aš niekur nematau, kad būtų parašyta, jog ieško snieguolių... Nebent Kalėdų senelio padėjėjas ir reiškia Snieguolę...

Man tinka, bandom. Tik čia nieko neparašyta apie Snieguoles...

Greičiausiai Ūlėna ir vėl kažką ne taip perskaitė. Arba perskaitė, tik viską suprato taip, kaip nori ji. Nesistebiu.

Ką žinau, gal ieško snieguolių, o gal Kalėdų elfų... Man nesvarbu, geriau pažiūrėk kiek MOKA!!

Ūlėnai, kaip visada, svarbiausia tik pinigai.

Aišku, ir man patinka pinigai. Kam jie nepatinka? Be jų sunku būtų ir išgyventi. Tačiau dirbti šventiniu laikotarpiu noriu ne tik dėl pilnesnės piniginės. Viskas ir dėl pačių Kalėdų, šventinės dvasios kėlimo sau ir kitiems. Juk Kalėdos yra tokia magiška šventė! Turbūt tik gruodžio mėnesį žmonės tampa geresni, labiau atjaučiantys ir atlaidūs. O kur dar šaltukas, bandantis žandus, aplink žibančios lemputės, karštas vynas ir Kalėdinė eglutė!

Dievinu Kalėdas! Būtų mano valia, šią gražiausią šventę metuose pasaulis švęstų kiekvieną pusmetį, po vieną kartą. Tada pasibaigtų ir įvairias pasaulio vietas alinantis karas, žmonės plačiau šypsotųsi ir aplink būtų tiek daug gerų emocijų!

Turbūt dėl to darbas šventiniu laikotarpiu neatrodo tokia kančia. Juk aš padėsiu kurti Kalėdinę atmosferą! Dar tiksliai nesupratu kaip visa tai vyks, bet žinau, kad mano veidą puoš šypsena ir visiems linkėsiu pačių gražiausių švenčių.

Bandom laimę čia. Aš irgi noriu pabandyti

Parašiau Ūlėnai ir su virpančia širdimi rinkau skelbime nurodytą telefono numerį.

Mantas

Būsiu Kalėdų senis... Būsiu senis... Kalėdų senis...

Vis dar purtausi nuo šios minties, bet gerai suprantu, kad neturiu kito pasirinkimo. Turiu dabar pakentėti ir būti tuo suknistu Kalėdų seniu, kad vėliau nereikėtų išgyventi dėl neapmokėtų sąskaitų už šildymą ir elektrą. Anstolių man nereikia – užteko ir vieno susidūrimo su jais.

Pavasarį grįšiu į teatrą, kad ir tuo šlavėju ar rūbininko, jau net nepamenu kurį darbą siūlė Virgis. Gaila, kad jie negali sumokėti bent penkis kartus tiek, kiek žada už persirengimą seniu raudonais drabužiais.

- Jūs aktorius? Net geriau, jūs puikiai tiksite Kalėdų senelio vaidmeniui! Pas mus ateina aktoriai, jų kuriamus personažus klientai dievina! – energingai už ragelio kalbėjo moteris, iš kurios balso, spėju, galėjo būti mano motina. – Jeigu jūs neturite kitų įsipareigojimų, mes jūsų norime!

Che... Kokie dar įsipareigojimai? Nebent tik buto savininkui nevėluoti su būsto nuoma.

- Ne, neturiu. Šiuo metu esu laisvas, - taip, tikrai esu laisvas, nes niekas manęs nenori samdyti. Va tau ir aktorius.

Daugiau nelabai ir įsidėmėjau ką kalbėjo moteris. Pažadėjo parašyti SMS žinutę, kurioje atsiųs visą informaciją apie darbo pradžią ir sutarties pasirašymą.

Po skambučio, pripažįstu, šiek tiek pasijutau geriau. Ypač kai moteris pasakė kiek uždirbsiu ir kiek dar galėsiu gauti, jeigu sutiksiu dirbti papildomai. Aktoriai labai geri Kalėdų seneliai, dar skambėjo galvoje laibas moters balselis.

Geri Kalėdų seniai... Nebent tik tie aktoriai, kurių teatras nepaėmė. Labai gaila, kad esu vienas iš jų.