Įsimylėti Kalėdas

2. 2 dalis

Lina

- Įsitaisyk patogiai, jauskis kaip namie, - iš virtuvės šūktelėjo Tomas.

Jo butas atrodė labai erdvus. Ir labai tvarkingas. Nešvarios kojinės aplink nesimėtė, vešintys augalai ant palangės ir nei vienos dulkelės ant lentynos. Na, bent jau taip pasirodė. Nesusivaldžiau ir brūkštelėjau pirštu tarp lentynos. Tikrai švaru!

Tomas tikrai kitoks nei kiti. Buvo šalia kol aš kovojau su savimi, nesiskundė kai mūsų neįsileido į barą. Be to, sumokėjo už taksi ir tuoj pavaišins mane gėrimu. Jeigu čia būtų Ūlėna, pradėtų mane protinti, kad už šį vakarą turėsiu jam „atsidėkoti". Jie nieko nedaro už dyką, įspėjo mane tylus Ūlėnos balsas galvoje. Galbūt ir nedaro, bet šį kartą pasitikėsiu. O jeigu Tomas iš tiesų yra normalus ir geras vaikinas? Turiu tai išsiaiškinti, nors pati dabar mieliau krisčiau į lovą ir miegočiau.

- Turiu tik tamsaus alaus, nieko tokio? – klausė sugrįžęs Tomas.

- Viskas gerai, ačiū, - padėkojau ir paėmiau atkištą butelį man.

Alus lietuviškas, šiek tiek kartus. Pajutau kaip gerklę nudegino skrandžio rūgštys. Nors... Gal ten nebuvo skrandžio rūgštys, tačiau vos po pirmųjų gurkšnių alaus visi nemalonūs pojūčiai vėl pradėjo kilti į viršų. Turbūt jis mane nori apsvaiginti, kažkas čia tikrai negerai, įaudrinta vaizduotė pradėjo piešti juodžiausius šio vakaro scenarijus. Jis į gėrimą įpylė migdomųjų arba kvaišalų, todėl organizmas vėl streikuoja ir nesupranta kas darosi.

Aišku, buvo ir kitas logiškas paaiškinimas – šiandieną nespėjau normaliai pavalgyti, todėl mane baudžia skrandis.

Tikiuosi, kad tai tik skrandis.

- Gal... gali man duoti vandens? – kiek nedrąsiai paklausiau. Nenorėjau pasirodyti silpna, nes giliai viduje net ir norėjau, kad vakaras pasisuktų kiek kita linkme, bet... organizmas sako ką kita.

Tomas sugrįžo iš virtuvės su stikline vandens rankose. Padėkojau ir godžiai atsigėrusi vandens pasijutau šiek tiek geriau. O gal jis į vandenį kažko įmaišė ir tuoj prarasiu sąmonę, protas vėl pradėjo mane gąsdinti.

- Tau viskas gerai? Gal iškviesti greitąją ar duoti vaistų? – pritūpęs šalia klausinėjo vaikinas.

- Ačiū, viskas tikrai gerai. Na, bent jau po vandens pagerėjo, - šyptelėjau. – Galbūt man jau laikas grįžti namo, kažkas su skrandžiu negerai.

Jutau, kad Tomui ši mintis nelabai patiko. Stipriai suraukė kaktą ir pasikasęs pakaušį prabilo:

- Žinai, taksi dabar daug kainuos, juk kaip ir savaitgalis, dar naktis. O tau gali vėl pasidaryti bloga, o taksistas tavimi taip nepasirūpins kaip aš galėčiau rūpintis čia. Geriau tu dar pabūk, pažiūrėkime filmą, o ryte grįžtum su pirmuoju troleibusu. Ką manai? Galbūt tik dabar tau skauda, bet vėliau pasijusi geriau.

Jo pasiūlymas mane sudomino. Lauke buvo tikrai šalta, o leisti papildų pinigų boltui ar net pigiausiam taksi automobiliui neturiu, nebent... Jei jis sumokėtų...

Ne, Lina, baik! Tomas yra mandagus ir paslaugus vaikinas. Jis rūpestingas. Mes dabar pažiūrėsime filmą ir NIEKO DAUGIAU. Šį vakarą aš tarsi vaikščiojanti vėmalų bomba, todėl nemanau, kad jis bandys prie manęs lįsti.

- Žiūrėkim filmą. Gal ką nors kalėdiško? Siaubo filmo ir trilerių nemėgstu, - kiek linksmesniu balsu pasiūliau.

Tomas nieko nesakęs paėmė nuotolinio valdymo pultą į rankas ir įjungė televizorių.