1 savaitė, 2 dienos, 4 valandos ir 7 minutės

4 valandos (valanda 1)

Kai pabuvau jos nebebuvo. Ant stalelio buvo paliktas raštelis su jos adresu ir telefono numeriu, daugiau nieko.

Aš buvau įsitikinęs, kad čia tikrai jos adresas ir numeris, bet man renkant skaičius telefone buvo bloga nuojauta.

"Alio?" jos balsas skambėjo kaip užkimęs ir atrodė, kad ji kalba toli nuo telefono.

"Ar tau viskas gerai?" iš karto paklausiau. Kažkas tikrai yra blogai. Jos balsas skamba kitaip negu visada.

"Ne." sušnabždėjo. "Man ne viskas gerai."

"Kur tu? Namie?"

"taip." pasakė tyliai. Jos balsas vos girdėjosi.

"Aš ateinu." išlipau iš lovos. Buvau dar vis su džinsais ir marškinėliais nuo vakar. nubėjau į virtuvę ir pagriebiau rakteliu, kur buvau pasidėjęs.

Po dvidešimties minučių jau buvau prie jos namų, kai patuksenau į duris, jas atidarė jos dėdė ir aš nežinojau ką sakyti.

"taip?"jis pakėlė savo tankius ir rudus antakius.

"Ummm.."

Jis laukdamas savo svorį perkėlė nuo vienos kojos ant kitos ir pasikasė savo barzdą. Tai kažkodėl mane privertė dar labiau bijoti kažko.

"Ar, ummm, Lea čia?"

Jis linktelėjo ir pasitraukė į šalį praleisdamas mane į vidų.

Svetainėje sėdi Lea teta, žema, liesa ir raudonais plaukais. Ji sėdi susirietusi ir mezga kažką.

"O, sveikas! Kas tu būsi?"

"Amm, aš esu.. Leo."

"Atrodo šis berniukas atėjo pas Lea." dėdė pasakė, uždėdamas savo ranką man ant peties. "taip pat atrodo jis turi kalbėjimo problemų."

"Oh! Na, tokiu atveju Lea savo kambaryje. Antras aukštas, paskutinės durys dešinėje."

Linktelėjau, "Ačiū. Buvo malonu susipažinti."

"Ir su tavimi, brangusis."

Užlipau aukštyn ir patuksenau į paskutines duris dešinėje. pastovėjau kelias minutes, bet ji neatsakė. Patuksenau dar kartą, jokio atsakymo. taigi, aš palenkiau rankeną patikrinti ar durys užrakintos, ir jos atsidarė.

"Lea?" paklausiau tyliai.

Aš pamačiau mažą kalnelį ant jos lovos po anklode ir priėjau.

"O Dieve, Lea, ką tu padarei?"