1 savaitė, 2 dienos, 4 valandos ir 7 minutės

1 savaitė (diena 6)

Sekančią dieną darbe buvau laiku. Nenorėjau atrodyti beviltiškas, atvažiuodamas valanda anksčiau. Ir vėl.

"Sveika." pasakiau nuskambėjus durų varpeliui. tai ji. Visada galiu tai pasakyti.

"Labas." atsakė eidama pro įėjimą, pro kurį einą kiekvieną kartą.

" Jai tu neįsižeisi, aš noriu paklausti, ką tu darai su visomis knygomis kurias perki? Turiu omenyje, ar tu skaitai tas knygas kiekvieną dieną? Ar tai yra koksai nors projektas, su kuriuo tu dirbi?" pasakiau pakankamai garsiai, kad ji mane išgirstų šioje mažoje ir tuščioje krautuvėlėje.

"Ar tai svarbu?" ji paklausė. Kai kuriomis dienomis, aš galvoju , kad mes galėtumėme būti kažkas. Kitomis dienomis, aš suprantu, kad klydau. Dabar yra tos kitos dienos.

"Ne, iš tikrųjų ne."

"Gerai."

"Tai,na,koks tavo vardas?" Paklausiau jai padėjus vieną knygą ant prekystalio ir nueinančią surasti kitos. Jai tai nauja, ji dar to man nesakė.

"Lea"

Kas žino, ar tai tikras jos vardas, bet man patinka ir padeda pasitikėti ja. "Aš Leo"

Ji nusišypso "Ironiška."

"Taigi, hm, ar nori eiti su manimi į kiną?"

Jos šypsena dingsta veidui susiraukus "Šiandien?"

"Taip." gūžteliu pečiais.

"Ne." ji pagriebia visas tris knygas nuo prekystalio ir paduoda lygią jų sumą nueidama link durų. Ji sustoja, pažvelgia į mane, "Rytoj, šiandien aš užsiėmusi." . Tada ji išeina nelaukdama atsakymo.