1 savaitė, 2 dienos, 4 valandos ir 7 minutės

4 valandos (valanda 4)

Aš skubiai atverčiau raštelį ir radau raštą lygiai tokį patį, kaip ant dėžės knygų.

Brangus Leo,

Aš atsiprašau dėl visko. Kartais aš negaliu įsivaizduoti, kad tavo gyvenimas yra sumautas taip pat. Taip pat, aš svarstau, kodėl tu nepasakei, kad buvo tavo gimtadienis. Aš norėčiau daugiau žinoti apie tave. Tikrai norėčiau. Taigi, būtų gerai, jai tu man paskambintum. Aš negaliu dabar pažvelgti į save, tokią. Paskambink. dabar tu turi mano telefono numerį ir aš noriu, kad tu man papasakotum viską. Nuo pat pradžios iki dabar. Ir aš myliu tave. Anksčiau aš dar nebuvau užtikrinta dėl to, tu pasirodei toks mielas. Aš nesusitikinėju su tokiais normaliais žmonėmis kaip tu. Aš neįžeidinėju tavęs. Ir ką tu dabar darai, skaitai tai? Paskambink.

Su meile, Lea.

Galvojau, ar ji tikrai nori sužinoti mano istoriją. bet aš jai paskambinsiu, nes žinau, kad ji laukia.

"Alio?" galiu jausti jos šypseną balse.

"labas."

"Taigi pasakok. Viską nuo pradžių."

"Prieš devyniolika metų aš gimiau ligoninėje esančioje dešimt minučių nuo čia. Mano tėvai norėjo mane pavadinti paprastai, bet, kad tai turėtų reikšmę. Jie pasirinko Leo, nes toks mano senelio vardas. mano tėtis įsidarbino U.S. laivyne, kai man buvo penkeri, taigi aš jį matydavau retai. Vieną kartą, kai buvau devynerių, mes gavome pranešimą, kad jis mirė nelaimingame atsitikime. Po to, mano mama ilgai neišėjo iš savo kambario. Jie nevalgė, pastoviai miegojo. ir kai tik ateidavau į jos kambarį, ji sakydavo, kad leisčiau jai toliau taip būti. Iki tos dienos, kai aš atėjau, o ji tylėjo, nebuvo jokio judesio, išskyrus užuolaidų krutėjimo nuo vasaros vėjo. Tą dieną, aš prisimenu taip gerai... Prisimenu, kaip galvojau, kad nebeturiu nieko. Ir, kaip tu, galvojau, kad nebėra dėl ko gyventi. Gyvenau su savo seneliais iki praeitų metų, kai išsikrausčiau. Aš dar vis su jais susisiekiu, beveik kiekvieną dieną. kai aš pamačiau tave, viskas pasikeitė, aš pagaliau tapau laimingas kiekvieną dieną eidamas į darbą, turėjau dėl ko gyventi. Žinojau nuo pirmos minutės, kai tave pamačiau, kad mes panašūs."

Atrodė, kad ji nesakė man nieko visą valandą, nors iš tikrųjų tik minutę.

"Lea?"

"Taip." ji pasakė tyliai į mano ausį.

"Ar viskas gerai?"

"Taip, aš... aš tiesiog dabar jaučiuosi blogai. Dėl visko.. Aš atsiprašau, Leo."