1 savaitė, 2 dienos, 4 valandos ir 7 minutės

1 savaitė (diena 3)

Sekmadienis, trečia diena, man nereikia į darbą. Taigi, aš negalėsiu pamatyti ją šiandien. Galvoju, kad būtų puiku, jai ji pirkdama tris knygas, nusipirktų ir skėtį, kad šį kartą jos juodi plaukai nesušlaptų. Tu tikriausiai manai, kad jai gyveni Sietle, visada su savimi nešiojiesi skėtį.
Taip galvojau iki kol man paskambino Kemas sakydamas. " Spėk ką? Aš turiu naują merginą ir veduosi ją į pasimatymą šį vakarą. Ir man reikia, kad tu dirbtum vietoje manęs. Po viso to, tu man dar skolingas atidirbimus tikrai ne vieną!" Ir padeda ragelį prieš man kažką pasakius.
Tada pradedu galvoti, 'Galbūt jis vedasi į pasimatymą JĄ? Ar tai būtų man pabaiga?'
Kemas nepasakė, nuo kelintos reikia jį pavaduoti taigi iš namų išeinu iškart po jo skambučio ir galvoju apie blogiausią, kad pavėluosiu. Aš nenoriu pavėluoti.
17:43, viena valanda vėliau negu ji ateina, aš tikiuosi, kad ji ateis. Turiu omenyje, ką ji gali daryti tokio svarbaus, kad būtų svarbiau už pirkimą trijų knygų su lygia kaina į rankas apytiksliai trečią ar ketvirtą valandą? Oj, tiesa. Niekas.
Tada ji ateina. Jos akys paraudusios, o oda labiau išblyškus negu visada. Ji atrodo lyg būtų verkusi. Bet ji čia. Ji be savo lietpalčio ir mėlynų batelių. Dabar ji su mėlynu džemperiu ir baltais Vans sporbačiais.
"Nemaniau, kad tu ateisi." Pasakiau, rankose laikydamas seno leidimo Rolling Stone žurnalą.
"Atėjau" ji parodo į duris, tai aišku. "Kas? Tu laukei manęs ar kažko?"
"Oj, ne."
Ji pavarto akis, paduodama man kortelę nuskenuoti naujiems komiksams. Pagaliau tai. Tikriausiai, pažanga.
Aš grįžtu nueinu už prekystalio ir netyčia numetu savo komiksą, kuris sukėlė garsą, kad nukrito visa knygų lentyna.
Ji grįžta prie kasos po penkių minučių su trijomis naujomis knygomis. Aš pradedu galvoti, kad ji perka ne triologiją, o tiesiog tris knygas kasdien.
"Gerai, tai bus aštuoni, keturiasdešimt devyni." Tada man ateina idėja. "Ar jums reikia maišelio?" Jei klausiu šito dabar, padarysiu daugiau pažangos. Bet man pakėlus galvą nuo jos duotų pinigų suskamba durų varpelis, kad ji išeina.
"Sudie." Pasakau tuščiai parduotuvei.
Kažkas kitas įžengia į parduotuvę su trijais vaikais, kurie apstoja savo mėgstamų knygų lentynas ir aš suprantu,kad mūsų laikas baigėsi.