N-18 || su iliustracijomis || 2023
Aukščiausiasis Rivas Drakas Malfoj - ne tik patikimiausias Voldemorto Mirties valgytojas, bet ir slaptas Fenikso brolijos agentas, padedantis nugalėti Voldemortą iš vidaus.
Po sėkmingų mainų su Brolija Aukščiausias...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Po kelių valandų, išvėmusi viską, ką turėjo skrandyje iš vakarykštės dienos, Hermiona susiieškojo savo lazdelę. Ją radusi, įlindo į lovą ir susisupo į antklodes tarsi į kokoną, puikiai žinodama, kad daugiau neužmigs. Laikė prispaudusi lazdelę prie savęs, pasiruošusi gintis, jei kas vėl kėsintųsi ją užpulti. Banditas miauktelėjo ir prisiglaudė prie jos šono. Mipsė išvalė vėmalus, o Hermiona išsiblaškiusi jai padėkojo. Tada elfė atnešė jai išgerti mėtų arbatos, o Hermiona paklausė:
– Ar Žinai Kas išėjo?
Mipsė žvilgtelėjo už nugaros, tarsi bijodama, kad jų niekas neišgirstų.
– Dar ne, panele, – sušnabždėjo ji. – Išgerkite arbatos ir pasistenkite užmigti...
Baimė vėl grasino užvaldyti Hermioną, bet ji ėmėsi lėtai gurkšnoti arbatą lovoje ir tai padėjo šiek tiek nusiraminti. Baigusi ji padėjo puodelį ant naktinio stalelio ir atsigulė, pradėdama po truputį snausti, bet prisiminimai, kaip Voldemortas įsibrovė į jos protą, skaitė jos mintis ir knebinėjosi po prisiminimus, o ji negalėjo pasipriešinti ar jo sustabdyti, – tie prisiminimai neleido užmigti.
Kurį laiką ji žiūrėjo į lubas, klajodama mintyse. Tada išgirdo žingsnius – jie vis garsėjo, artėjo prie jos durų. Hermiona instinktyviai pasisuko į šoną, toliau nuo durų, prisitraukė kelius ir apsivijo juos rankomis. Išgirdo, kaip atsidarė durys, ir ant kilimo pasirodė nedidelis šviesos trikampis, sklindantis iš koridoriaus. Hermiona užmerkė akis ir sulygino savo kvėpavimą, apsimesdama, kad miega. Pajuto jį į ją žiūrint. Išsigando, kad jis gali įeiti ir vėl ištempti ją iš lovos. Tačiau į kambarį Aukščiausiasis Rivas neįėjo. Prastovinavo kambaryje gal minutę, stebėdamas ją miegančią, bet Hermionai tai atrodė kaip valanda. Paskui durys užsidarė, ir kai ji išgirdo jo vis labiau tolstančius žingsnius, giliai iškvėpė.
Po kurio laiko mergina užmigo ir pabudo, kai saulės spinduliai jau grasino įsiveržti į jos kambarį pro vitražinius langus. Ji atsisėdo ir sumirksėjo. Pasidėjo lazdelę, kuri miegant prisispaudė prie pilvo, ir apsidairė aplinkui.
– Mipse? – prabilo ji.
Pokštelėjimas.
– Taip, panele?
Šį kartą elfė nebešnabždėjo.
– Kiek dabar valandų?– Hermiona paklausė.
– Pirma dienos, panele, – atsakė elfė.
Hermiona sumirksėjo.
– Ar Žinai Kas jau išėjo?
Mipsė linktelėjo galva.
– Jis išvyko maždaug prieš penkias valandas.
– O tavo šeimininkas? Kur jis yra?
– Jis netrukus pietaus. Laukė, kol jūs pabusite. Ar norėtumėte prie jo prisijungti? Turbūt esate išalkusi, jums tikrai reikia ko nors pavalgyti.
