N-18 || su iliustracijomis || 2023
Aukščiausiasis Rivas Drakas Malfoj - ne tik patikimiausias Voldemorto Mirties valgytojas, bet ir slaptas Fenikso brolijos agentas, padedantis nugalėti Voldemortą iš vidaus.
Po sėkmingų mainų su Brolija Aukščiausias...
Deze afbeelding leeft onze inhoudsrichtlijnen niet na. Verwijder de afbeelding of upload een andere om verder te gaan met publiceren.
Hermiona, neturėdama lazdelės, jautėsi taip, lyg būtų netekusi visų keturių galūnių. Ji nieko negalėjo padaryti pati ir jautėsi bejėgė. Kitą rytą ji be tikslo klaidžiojo po dvarą, nes neturėjo ką veikti, tik padėti Mipsei gaminti valgyti. Jiedvi gamino pusryčius, ir kai ji pasirodė priešais Draką prie valgomojo stalo, jis pakėlė į ją akis.
– Ačiū, – padėkojo.
Ji vengė jo akių.
– Nėra už ką. Neturėjau ką veikti, todėl iškepiau kiaušinienę.
Jie abu puolė prie maisto, bet ji visą laiką jautė jo žvilgsnį.
– Aš gausiu tau kitą lazdelę, – tarė jis tvirtu ir griežtu balsu.
Hermiona pagaliau pažvelgė į jį.
– Nieko tokio, man ir taip bus gerai. – Tai buvo melas. – Beje, turėtum likti namie. Nenoriu, kad kur nors išeitum, tik ne po to, kai nužudei Belatriksą. Voldemortas jau gali apie tai žinoti. Nenoriu, kad išsilietų ant tavęs.
– Man tai nerūpi, – pasakė Drakas. – Privalau jį nužudyti, todėl vienaip ar kitaip turėsiu su juo susidurti. Bet pirmiausia parūpinsiu tau lazdelę, kad neliktum be ginklo, kai manęs nebebus.
Ji žiūrėjo į jį, o jo paskutiniųjų žodžių potekstė smogė jai tiesiai į širdį.
– Mums reikia nužudyti Pats Žinai Ką, Drakai, ne tau, ne tau vienam. Aš čia tam, kad padėčiau, supranti? – Hermiona pasakė jam griežtai, uždėjusi ranką ant jo dilbio, kad sušvelnintų savo žodžius.
Ji pastebėjo, kaip jo žandikaulyje suvirpėjo raumuo.
– Gerai. Dar yra tetos Belos lazdelė. Galėtum pabandyti ją sutramdyti. Galbūt tau pavyks.
Hermiona atsiduso, paskui linktelėjo galva, turėdama mažai vilties, kad jai pavyks suvaldyti keistos formos Bellatriks lazdelę, kuria ji tikriausiai nužudė tūkstančius, jei ne šimtus tūkstančių žmonių.
– Gerai, – sutiko ji, nepaisydama savo abejonių. – Pabandysiu.
Po pusryčių Hermiona nuėjo pasiimti Belatriksos lazdelės iš stalčiaus, į kurį Drakas, ištirpinęs lavoną nuodais, sudėjo jos drabužius ir kitus daiktus. Jis sakė tiesą teigdamas, kad jo paruošti nuodai padarys stebuklus – kai Hermiona iš pat ryto išėjo į lauką, ant žemės, kur gulėjo Belatriks kūnas, neliko nieko, išskyrus juodos suknelės skiautę, batus su vis dar išlikusiomis kojinėmis ir keletą sidabrinių papuošalų.
Mergina drebančiais pirštais paėmė lazdelę ir atidžiai ją apžiūrėjo. Lazdelė buvo ilga ir kreiva, tarsi blogai sugijęs lūžęs kaulas. Pagaminta iš graikinio riešuto medžio, o šerdis, kaip Hermiona suprato, buvo iš Testralo uodegos plauko. Ji pabandė ją sulenkti, bet lazdelė buvo kieta, nepasiduodanti; Hermiona prisiminė, kaip lazdelė kibirkščiavo kaulėtuose Belatriksės pirštuose, bet dabar lazdelė nerodė tokio elastingumo.
