Devynioliktas Skyrius

66 8 1
                                    

Jiedu išėjo iš židinio kitame gale

Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.

Jiedu išėjo iš židinio kitame gale. Prieš juos atsivėrė nuostabus milžiniškas vestibiulis, apšviestas šviestuvų, išpuoštas senoviniais baldais, su valgiais nukrautais stalais ir nepriekaištingai apsirengusiais žmonėmis. Padavėjai nešė padėklus su užkandžiais ir užkandėlėmis, taip pat vyno ir šampano taures. Hermiona visada įsivaizdavo, kad būtent taip atrodo grynakraujų burtininkų vakarėliai, ir šis, bent jau iš pirmo žvilgsnio, nenuvylė. Ji negalėjo nepajusti, kaip nugara pašiurpsta iš nerimo.

– Jei pamatysi pažįstamą žmogų, nekalbėk ir nespoksok, – sušnibždėjo jai Malfojus, turbūt prisiminęs paskutinį jų išėjimą į platųjį pasaulį. Hermiona linktelėjo galva, nors ir svarstė, ką čia galėtų sutikti.

Jie ėjo per vestibiulį nedideliais žingsniais, Malfojus vedė, o ji sekė paskui. Keletas žmonių atsisuko ir priėjo prie jų pasisveikinti su Aukšiausiuoju Rivu, ir Hermiona atpažino kelis iš jų. Dauguma jų buvo vyrai su moterimis, galbūt lydinčiomis juos. Daugelis atėjusiųjų pasikalbėti su Aukščiausiuoju Rivu atrodė kaip normalūs žmonės, ir Hermiona nebūtų galėjusi jų atskirti minioje, jei būtų turėjusi pasakyti, kuris pabaisa, o kuris didvyris. Nors kai kurių akyse buvo ta beprotiška ugnis, nuo kurios Hermionai norėjosi įsikasti į žemę ir niekada nebeatsikelti; tie žmonės jai priminė Niurzgą ir Gylį, kai tas dar buvo gyvas, ir ji buvo įsitikinusi, kad tie beprotiškai atrodantys žmonės žudo nesusimąstydami, ir ne todėl, kad privalo, o todėl, kad jiems tai patinka. Ji matė panašią liepsną Malfojaus akyse, kai stebėjo, kaip jis žudė, net jei tam turėjo priežastį.

Vis dėlto Hermiona nuleido galvą ir žiūrėjo į savo kojas, o Malfojus kalbėjo nedaug ir ne itin mandagiai, atrodė kaip visada nuobodžiaujantis ir norintis būti bet kur kitur, tik ne čia

Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.

Vis dėlto Hermiona nuleido galvą ir žiūrėjo į savo kojas, o Malfojus kalbėjo nedaug ir ne itin mandagiai, atrodė kaip visada nuobodžiaujantis ir norintis būti bet kur kitur, tik ne čia. Nė vienas iš pašnekovų ilgai neužsiliko šnekučiuotis, net ir pačius beprotiškiausius iš jų akivaizdžiai trikdė žiaurus Aukščiausiojo Rivo žvilgsnis. Pamačiusi, kad paskutinės trys dizainerio batų poros palieka jos regėjimo lauką, ji tyliai paklausė:

– Kur Bleizas?

– Kažkur čia pat. Man reikia su juo pasikalbėti, o tada galėsime palikti šią pragaro skylę, nes ir taip jau sutikau pakankamai žmonių, kurie paliudys, kad čia buvau.

DRAKONO ŠIRDIES STYGOS - Dramiona (N-18)Where stories live. Discover now