✓ 𝐥𝐨𝐯𝐞-𝐬𝐢𝐜𝐤 𝐠𝐮𝐚𝐫𝐝𝐢𝐚𝐧 [dark psychopath] | 𝘓𝘛𝘜

𝟣𝟣.

𝘚𝘠𝘉𝘐𝘓𝘓𝘌

Savo bučinio nekaltybę praradau keturiolikos. Neišvaizdžiam ir tyleniui auklėtiniui Timiui teko garbė sujaukti mano pigų blizgį už tris svarus ir pažadą nugvelbti cigaretę iš auklėtojos Henrietos. Jo liežuvis buvo slidus, lūpos suskeldėjusios, o kur dar nepataisomos odos problemos – puikiai pamenu, kaip vimdžiausi save tualete dešimt minučių po to žaidimo.

Tačiau dabar, po daugiau nei keturių metų, mano lūpos šiurkščiai glamonėjamos dvigubai vyresnio vyro.

Ar tai blogai?

Dievaži tikrai ne.

Tik ne tada, kai nejučia pro mano lūpas prasprūsta aimana, rankomis glėbiant jo barzdos šeriais apaugusį skruostą.

Įkvėpiu pro lūpas, jusdama kaip Deiviso liežuvis tyrinėja maniškį. Jo tvirtos rankos spusteli mano klubą, kita ranka priglunda prie randuoto skruosto, o pats vyras stipriau įsirėmia į mane. Klėjus lūpomis žnybteli maniškes, godžiai apglėbia delnais taliją ir priremia mane prie automobilio. Sukikenu, kai jis palengva atsitraukia ir pažvelgia į mane. Vyro blakstienos aplipusios lietaus lašais, rankos įremtos ties mano ausimis, o kaklas pavojingai susilenkęs link manęs.

Taip jis atrodo dar didesnis.

Akimirką jaučiu tik savo pulsą, kažkur po asfaltuotu šaligatviu. Įkvėpiu, mėginu užgniaužti gėdą, kurios prisiviriau per pastarąsias keturias valandas.

Kodėl išvis čia atsibasčiau, kai galėjau tiesiog užlipti tiesiai ant jo?

Atlošiu sprandą ant durų krašto ir išsišiepiu.

– Ar man atleista? – sumikčioju, pirštais bėgiodama per jo šlapių marškinių kalnierių.

Klėjus atsidūsta, atsargiai suima mano riešus ir pažvelgia į mane.

– Ne, – jis išstęni pro sukąstus dantis.

– Deivisai, – sukryžiuoju kojas ir pirštais pradedu atseginėti marškinius. 

Deja, panašu, kad geidulinga akimirka išblėsta. Deivisas nusveria mano rankas nuo savo marškinių, pilnai atveria dureles ir kaklo mostu liepia įsėsti. Nors nesu patenkinta sugadintu momentu, klusniai įsėdu į keleivio sėdynę ir trinkteliu durelėmis. Klėjus įsliuogia prie vairo, užveda automobilį ir, persisvėręs per kaklą, išmanevruoja iš automobilių stovėjimo aikštelės.

Susikeliu kojas ant priekinės panelės, įpinu pirštus į palaidą plaukų sruogą ir pažvelgiu į Klėjų. Vyras stipriai suspaudęs vairo pamušalą, kone perpykęs žvelgia į priekį ir net nepasuka akių į mano pusę. Cakteliu liežuviu ir pasuku kelius arčiau vyro. Atrodo, kad Deivisas dar smarkiau įsirėmia į lango pusę, kol aš mėginu nors pirštu jį paliesti.

Ar jis manęs bijo?

Ar aš atgrasi?

Kol pasiekiame rąstinį namelį, Klėjus taip ir neprabyla. Kai tik sustojame prie įvažiavimo, vyras skubiai užtraukia stovėjimo stabdį, išlipa iš automobilio ir susiima už sprando. Stebiu kaip jis vaikštinėja verandos prieangyje, kaip įsirėmia į kelius ir suniurzgia. Nuseku paskui vyrą ir iš striukės kišenės susižvejoju cigarečių pakelį.