✓ 𝐥𝐨𝐯𝐞-𝐬𝐢𝐜𝐤 𝐠𝐮𝐚𝐫𝐝𝐢𝐚𝐧 [dark psychopath] | 𝘓𝘛𝘜

𝟣𝟤.

𝘾𝙇𝘼𝙔

Sekančią valandą praleidžiu marširuodamas tarp vonios ir Sibilės kambario privertų durų. Prireikia bene penkių patikrinimų, jog įsitikinčiau, kad panelytė užmigo. Pribertų vaistų poveikis pamažu sklaidosi ir vos laikrodis išmuša ketvirtą valandą nakties, susivokiu, jog esu beveik blaivus. Nesiruošiu daugiau sudėti bluosto – po to, kas prieš valandą įvyko vonios kambaryje, esu pernelyg susirūpinęs, jog drįsčiau užmerkti akis.

Galvą gręžiantis skausmas atlėgęs, tą neperprantamą apspangimą pakeičia besisukantys sraigtai nuo Sibilės lementų žodžių.

O dėl vaistų, galėsi juos pasilikti, man jie vistiek nesuteikia jokio poveikio.

Sibilės taip atsainiai ištarti žodžiai prieš užmerkiant akis sukasi mano galvoje. Ką ji turi omenyje sakydama, kad migdomieji vaistai jos neveikia? Nelieka nieko kito, kaip tik laukti rytojaus, kad Sibilė parodytų man tuos vaistus.

Persinešu nešiojamąjį kompiuterį, užrašus ir dokumentus į virtuvę ir prisėdu prie valgomojo stalo. Neištvėręs, pakylu nuo stalo ir iš šaldytuvo išsitraukiu butelį vyno. Ilgai vartau jį rankose ir vertinu savo valią: jei išgersiu tik vieną taurę, nieko nenutiks. Persibraukiu išvargusius paakius, išpūčiu orą ir, neištvėręs, po akimirkos sėduosi prie stalo su raudono vyno taure.

Tik vieną taurę, Klėjau, primenu sau. Daugiau negaliu sau leisti – privalau išlikti budrus likusius du mėnesius.

Atsiverčiu Sibilės psichikai skirtą blonknotą ir išsyk susirašau viską, ką pastebėjau per pastarąsias dienas. Prisimenu pastarųjų savaičių įvykius ir sukandu liežuvį iš džiaugsmo. Jei ne dešimt metų struktūrizuotai kalta lotynų abėcėlė ir įmantrūs kodai, Sibilė būtų išsiaiškinusi ką taip įmantriai rašliavoju. Viršūnė, kad mergina apskritai drįso įžeidinėti mano įdirbį – įspūdingo ilgio romanas – štai kaip ji pavadino savo pačios psichinės būklės įvertinimą.

Vėliau, išsyk keverzoju vieną ir tą patį sakinį.

Tai ne aš.

Sekundę žvelgiu į tą žodžius, tačiau kuo ilgiau aprašinėju jos pastarųjų dienų būklę, tuo labiau suvokiu, kad neturiu žalio supratimo, ką tai galėtų reikšti. Vos prieš porą valandų matytas vaizdinys nepaleidžia manęs. Neilgai užtruko suvokti, kad šitaip klykdama ir neatpažindama savęs veidrodyje, ji paklaiko. Buvo aišku, kad Sibilę ištiko psichozės priepuolis – tokio pamišusio ir tuščio žvilgsnio, kuriuo ji pažvelgė į mane, nesupainiosi su niekuo.

Tačiau kodėl?

Vien psichoze negaliu visko paaiškinti, todėl gali prireikti papildomų šaltinių.

Tarkšteliu tušinuku, pakylu ir užlipu į viršų. Tarp savo lagamine sugrūstų rūbų susirandu nutrinto viršelio psichologijos ir psichiatrijos įvado tomą. Pavartau knygą rankose, nesąmoningai šypteliu – turbūt turėčiau padėkoti seseriai už mintį įstojus į anoniminę liudininkų apsaugos programą kartu su savimi pasiimti tą nelemtą jos studijų laikų vadovėlį. Sesuo studijavo psichologiją, vėliau perėjo į psichiatrijos sritį, tačiau gyvenimas ir pačios psichinis sutrikimas moteriai pakišo koją.