Tu dingai.
Kantriai laukiau Tavęs grįžtančios kiekvieną dieną.
Slampinėjau iš vieno miesto kampo į kitą, kartkartėm pridobdamas vieną kitą visuomenės tarakoną.
Turėdamas ką veikti nė nepastebėjau, kai praėjo savaitė.
-Kur Tu?... - Sušnabždėjau, stovėdamas ant aukščiausio miesto pastato.
Mane apėmė blogas jausmas, kad Tau kas nutiko. Peržiūrėjau visus duomenis apie žudikus, pagrobėjus, seksualinius nusikaltėlius, bet neradau nieko.
Negi kažką praleidau?
-O gal Tu...? - Driokstelėjo siaubinga mintis galvoje ir puoliau tikrinti visus miesto morgus.
Nieko. Man palengvėjo.
Esi gyva, bet... Kur Tu?
Likusį laiką praleidau Tavo namuose sėdėdamas nežinioje.
Ketinau praleisti metų metus, kol Tu atsirasi ar ką nors išgirsiu apie Tave.
-Ar aš čia gyvenu? - Namų tylą persmelkė Tavasis balsas ir mane nuliejo tarsi verdančiu vandeniu.
Tu netekai atminties.
-Taip, bet nesijaudink. Su laiku prisiminsi, mieloji. - Tarė vaikinas, einantis Tau iš paskos su Tavo daiktais.
Mano akys akimirksniu užsiliepsnojo.
Tave surado Dironas.
BINABASA MO ANG
SVEČIAS
Short StoryStoviu tavo spintoje ir Tave stebiu. Tu net nenutuoki, kad aš čia ir neatitraukdamas akių Tave seku. Aš čia visai neseniai, bet spėjau Tave pažinti. Žinau, ko Tu bijai, nuo ko priklauso Tavo nuotaika ir ką veiki dienų dienas savo kambaryje. Esi...
