DRĄSIŲ NIEKAS NEŽUDO: TERNOVAI 3

ANTRAS SKYRIUS

ANTRAS SKYRIUS

„Negeba sistema to padaryti?

Pats paduosiu galvą."

ADAMANTAS

Ši eismo juosta buvo uždaryta visą parą. Niekas nepaleido eismo, sustatė laikinus kelio ženklus, užtvėrė STOP juosta. Užsitraukiau pirštines. Budintys pareigūnai trumpam paliko mane vieną. Pralindau pro juostą. Čia iš kitos pusės savo motociklą sustabdė Kaulas. Nulipęs nusiėmė šalmą ir išsitraukė pirštines. Atėjęs iki manęs paspaudė ranką ir apžiūrėjo visą apdegusį automobilį. Aš jau sėdau prie vairo.

- Ką mes žinom? – paklausė Kaulas.

- Buvo sukelta tyčinė avarija. Automobilis rėžėsi į metalinius atitvarus, - parodžiau pirštu pro išbyrėjusį stiklą. - Smūgis buvo stiprus, užsidegė kapotas, - Kaulas apėjo iš kitos pusės. – Tikimybė, kad ji buvo išvilkta iš mašinos, atlikta skubi operacija, palikta gulėti. Naujagimis dingęs be jokios žinios.

- Ekspertizė buvo? – pasirėmęs paklausė Kaulas. Papurčiau galvą.

- Sunku pasakyti, kas čia buvo ir ko nebuvo. Negaliu susisiekti su Arėjumi. Jis išjungęs telefoną, o Elitos namuose jo nėra. Kad ir kaip jo nevirškinu, bet darosi šiek tiek neramu. Tas vaikščiojantis egoistas paprastai to nedaro.

- Pasak šios situacijos ji pati rėžėsi į atitvarus.

- Ji pati rėžtųsi į atitvarus, jeigu nesuvaldytų mašinos. Dėl ko jos galėjo nesuvaldyti? – svarstė Kaulas. – Kadangi naujagimis pagrobtas, tai gimdymo tikimybė atmesta, - suraukiau kaktą. – Pats pagalvok. Elitos mama galėjo būti sekama. Jai prasidėjo gimdymo sarėmiai ir ji nesuvaldė mašinos. Jie tuo pasinaudojo ir pribaigė ją.

- Ne šioje situacijoje, - suabejojau. Mostelėjau galva, kad apžiūrėtume abu vidų. Kaulas į galą, nuvirtęs ant sėdynės ėmė dairytis po kitomis.

- Tada kita tikimybė yra, kad jos mašinoje jau kažkas sėdėjo. Buvo grasinta. Ji bandė priešintis, nesuvaldė mašinos rėžėsi į atitvarus, nuo patirto smūgio užsidegė kapotas. Jie ją ištraukė ir atliko operaciją, - dėsčiau. Negalėjau suvokti, ką tuo metu jautė Elitos mama. Net rankos sudrebėjo. Suėmiau už nepilnai užtraukto rankinio. Baksnodamas pirštais vis dairiausi aplink skydelį, vairą, pavaras, pedalus, bet čia nieko įtartino neaptikau. Tada Kaulas pasirėmė dilbiais į mano ir keleivio sėdynę, atkišdamas prieš akis plauką.

- Elitos mamos, beveik devysdešimt penki procentai, - sumojau atlošdamas galvą. – Jeigu dar griebė už plaukų sėdėjęs gale, tai išvis... – mostelėjau ranka.

- Čia tik vienas plaukas, Adai, - nuspėjamai tarė Kaulas. – Jeigu kažkas rautų tavo skalpą nuo galvos, tai čia gulėtų kuokštas. Patikėk šitą gerai žinau, - jis išsitraukė maišelį ir įsimetė ištirti.

- Tau rovė? – paklausiau, vis dairydamasis pro kiaurą langą, vis baksnodamas tą rankinį. Jaučiau, koks nerimas ėmė. Dieve brangus, nerimas pas mane, o kas darosi Elitos viduje? Ką ji išgyvena?

- Daugiau bandė nei pavyko, - svarstė jis spoksodamas į tą plauką. – Geri genai iš mamos.

- Aš... – staiga pajaučiau nesveiką graudulį. Ėmiau dairytis kažkur sau po kojomis. Pro šoninį langą. – Tas nerimas, - sunkiai nuryjau. - Tai ką ji jaučia, Augustai? – suraukiau kaktą suvokdamas, kokia tai tragedija. – Ką jaučia mano mažytė? - jaučiau, kaip rieda skruostais ašaros. Aš nei nežinojau kur dėtis. - Koks tai jausmas išgirsti, kad tavo mama negyva, kad tavo mažasis brolis pagrobtas, kad ji buvo kankinta. Kokia tu šlykštynė turi būti, kad akys apsiverstų taip daryti?