KETVIRTAS SKYRIUS

52 7 14
                                    

KETVIRTAS SKYRIUS

„Kiek gali reikšti vienas žmogus:

vienam nieko, o kitam visą pasaulį"

ADAMANTAS

Stovėjau prie lentos ir piešiau mašinytės ratus. Tiksliau visą mašinytę. Versijas visas subraižiau, smulkmenas pažymėjau. Elita atrašė, kad gyva, todėl teko laukti Kaulo atsakymų. Turėjau pripažinti, kad Dorijano versija logiškiausia. Jos variklio skyrius buvo supiltas benzinu tam, kad atkreipti dėmesį, bet tai nepaaiškina užtraukto rankinio. Pagaliau ėmė skambėti šventą tylą įteisinęs telefonas. Per didelė ramybė visą dieną. Aš pripratęs gyventi su visais skambančiais varpais dvidešimt keturias valandas. Nuspaudžiau atsiliepimo mygtuką, įjungiau garsiakalbį ir susidėjęs rankas krūtinės, nusisukdamas į lentą prabilau:

- Ką man turi?

- Tie tavo likę penki procentai yra asmenybė, apie kurią, galiu duoti galvą nukirsti, net nepagalvojai, - atsisukau į telefoną. – Čia Malijaus Otero plaukas, - akimirką likau stovėti kaip stovėjęs. Čia buvo toks posūkis siužete apie kurį tikrai gyvenime nebūčiau pasvarstęs. – Atsiunčiau į tavo elektroninį paštą gautą ekspertizės analizę. Jie patvirtino, kad variklio skyrius sugadintas. Mašinoje sėdėjo tik du žmonės. Elitos mama ir Malijus. Nebuvo jokio Rigerdo, Adai. Jo anstpaudų nerasi, nes tie patys devyniasdešimt penki procentai, kad ne jis operavo ir ne jis išvilko Elitos mamą iš mašinos. Jo antspaudai galėtų būti tik ant...

- Kūdikio, - pabaigiau jo mintį abstulbęs visomis naujienomis. – Kodėl? – paklausiau. Žinoma ir Kaulas to nežinojo. – Kodėl Malijus į tai įsikišo? Jis siekė pribaigti Kilijaną. Kas pasikeitė?

- Užtenka žinoti, kad tai Tartaro manipuliacijomis gyvenančios asmenybės. Kur Tartaras, ten pasikeitęs klimatas. Tai kokia versija, Adai?" – paklausė Kaulas.

- Dorijano versija, - tyliai iškvėpiau. – Jai sugadino mašinos variklį. Vidury kelio viskas įkaito, ėmė rūkti dūmai. Ji tai pastebėjo. Ketino sustoti, gal ir sustojo, bet turbut netinkamoj vietoj. Užtraukė rankinį, bet matyt gale iš niekur nieko pasirodė Malijus. Rankinio ji nebaigė traukti. Buvo liepta važiuoti toliau. Stresas paėmė viršų, ji rankinio nenuleido. Su tiek greičiausiai galėjo važiuoti. Esu pats bandęs važiuoti su nepilnai užtrauktu rankiniu. Mašina visvien rūko, kol ji ėmė degti. Malijaus ji galėjo ir nebeklausyti, bandyti gintis arba nematė per dūmus kelio, tai paaiškintų rėžimąsi į atitvarus. Galbūt kažko jie iki galo nesuplanavo, tačiau esmė liko ta pati. Malijus geba pajudėti iš vienos vietos į kitą. Mašina trenkėsi, jis dingo. Atsirado gatvėj, išsaugojo savo gyvybę. Elitos mama liko sužeista. Malijus ją ištraukė, o tada jau įsikišo ponas profesionalas su savo stebuklingomis letenomis ir ištraukė naujagimį, palikdamas ją mirti.

- Kaip ir logiška būtų, bet praleidi tą dalį, kai Dorijanas minėjo, jog ji buvo išvilkta prie pat mašinos. Mašina rūko, gal jau ir buvo užsidegus. Kas užgesino, kad nekiltų sprogimas? Kad ir kokia operacija, ji visvien užtrunka.

- Malijus ir Rigerdas. Jie dirba išvien, - nusivylęs tariau. – Jie buvo priešai. Kaip jie vėl draugai?

Mūsų klausimas liko neuždarytas. Kaulas pažadėjo paskambinti, jeigu sužinos, ką nors daugiau. Dar kurį laiką sėdėjau biure, vis pamąstydamas, kur dingo Arėjas ir Vincas. Juos reikėjo surasti. Žinojau, kad gedi, bet vardan Elitos, reikėjo įsitikinti, kad gedi tinkamai. Bent jau gyvi prie butelio.

- Itanai?! – riktelėjau. Jaunas kriminalistas prisistatė čia per kelias sekundes.

- Taip, viršininke.

DRĄSIŲ NIEKAS NEŽUDO: TERNOVAI 3Where stories live. Discover now