Pramerkiau akis, priešais save mačiau baltas lubas. Tiesa, tai buvo ne mano kambario lubos. Pajaučiau kažką kieto po savimi. Greitai pašokau ir apsidairiau. Buvau Harry kambaryje ir gulėjau ant tvirtos raumeningos jo krūtinės. Jis buvo be marškinėlių. Ar turėjau dėl to nerimauti?
Maniau, kad viskas kas įvyko vakar buvo sapnas, viskas atrodė taip netikroviškai. Mes bučiavomės. Ilgai. O tada tiesiog atsigulėme į Harry lovą ir žiūrėjome vienas kitam į akis, kol aš neužmigau.
Kritau ant minkštos pagalvės. Mano pirštai tiesiog reikalavo manęs paliesti įdegusią Harry odą ant jo krūtinės, tačiau protas to neleido.
Nusisukau ir bandžiau galvoti apie kitokius dalykus, tačiau tai nepadėjo.
"Na gal tik truputį"- tyliau sau mintyse ir staigiai atsisukusi į Harry ir patikrinusi ar jis nemiega, pirštais priliečiau jo krūtinę. Tada uždėjau visą delną. Švelniai perbraukiau per pilvą ir jo pilvo preso raumenis.
-Ką čia darai?- jis sušnabždėjo.
Aš staigiai atsisukau į jį, mano akys sutiko jo žalias, smaragdines akis. Pajaučiau kaip po truputį raustu ir apsisukau į kitą pusę, kad Harry nepamatytų mano raudono buroko veido.
-Nesakiau sustoti,- ramiai tarė jis, tačiau aš vis dar gulėjau nusisukusi.
-Žinai, tu pirma mergina, kuri miegojo mano kanbaryje. Čia niekas neina.
Jis paėmė mano ranką į savo, įškėlęs į orą, patyrinėjo ir mano delnu prilietė savo pilvą. Atsisukau į jį ir stebėjau kiekvieną jo judesį. Mano ranka keliavo jo krūtinės raumenimis, tada po truputį leidosi.
-Man tai visai patinka,- tyliu, kimiu balsu tarė Harry.
Pasižiūrėjau tiesiai jam į akis.
-Man reikia eiti,- tariau.
-Aš galiu tave parvežti namo,- sušnabždėjo jis ir pabučiavo man į kaktą.
-Ar tu turi automobilį?
-Ne. Bet galiu pasiskolinti.
Atsidusau.
Harry paglostė mano plaukus, nusišypsojo.
-Ar tu nužudysi mane?- paklausiau ramiai.
Jo veidas pasidarė rimtas. Harry priglaudė savo lūpas prie mano lūpų. Aš nesipriešinau.
-Nežinau, Reina... Nežinau...
___(¤.¤)___
Norėčiau išgirsti jūsų nuomones apie istoriją:) šešiolika dalių ir nė vieno komentaro:)
