-Sally, aš nežinojau, kad tu pasakoji apie savo mirusį šunį!- sušukau, kai ji užpykusi, užsidarė savo kambaryje,- aš tiesiog tuo metu bendravau su Harry ir aš negirdėjau apie ką kalbėjote jūs.
-Vadinasi Harry tau yra svarbesnis už mano pasakojimus?
Nugara atsirėmiau į duris, nuslydau žemyn.
-Sally, juk nieko blogo nenutiko, ar ne?- tyliai pasakiau.
Ji man atsakė tik tyla. Žinojau, kad ir kas atsitiktų, ji visada man atleidžia, ypač dėl tokios smulkmenos, tačiau dabar ji pyko ant manęs. Labai pyko ir man reikėjo ją įkalbėti susitaikyti.
-Sally, prašau....
Draugė vis dar tylėjo.
-Aš nežinojau, kad jūs kalbat apie tavo šunį. Juk tai tik smulkmena. Juokiausi ne iš tavęs. Mes su Harry žaidėm "Nykščių mūšį".
-Vadinasi tau geriau yra pažaisti "Nykščių mūšį" su Harry, nei pasiklausyti mano pasakojimo.
-Sally, tu net nepasakojai to man, tu pasakojai Aideno tėvams!
Ji ir vėl nutilo.
-Tiesiog... Harry pradėjo laikyti rankas ten, kur nereikia ir aš bandžiau jas patraukti,- pasiteisinau.
Išgirdau, kaip Sally nusiridena nuo lovos ir atbėga iki durų. Ji plačiai pravėrė duris, pažiūrėjo į mane su didele šypsena.
-Ką tu ką tik pasakei?- nustebusi, šypsojosi ji.
Pajaučiau kaip nuraudau.
-Na, jis tiesiog... uždėjo savo ranką man ant kojos.
Draugė pakilnojo antakius. Vis dar plačiai šypsojosi. Kartais pati nustembu kaip greitai gali keistis jos nuotaikos. Vieną akimirką ji pikta, kitą- šypsosi. Tokia ji jau yra. Tokią aš ją ir myliu.
-Aš taip ir sakiau!- sušuko ji,- sakiau, kad jūs su Harry draugaujat!
-Mes nedraugaujam!- prieštaravau, tačiau ji visiškai nesiklausė manęs.
-Aš jau iš jūsų akių mačiau, kad kažką slepiat! Tai galima buvo iš karto suprasti!- suklykė Sally ir išsitraukė telefoną iš kišenės,- palauk, pasakysiu Aidenui.
-Ne! Sally!- nusijuokiau ir pabandžiau atimti iš jos telefoną, tačiau man nepavyko,- Sally, prašau, nesakyk to Aidenui! Mes net nedraugaujam! Jis tiesiog taip padarė! Nė nesiruošiu būti su juo pora. Jis keistas!
Sally laikė telefoną prie pat sau ausies.
-Aidenai? Žinai ką? Turiu tau naujieną!
-Ne!!!- sucypiau aš ir nusijuokiau.
-Reina draugauja su Harry. Žinojai tai?
Trenkiau Sally į petį, ji susiėmė už jo, nusišypsojo, tačiau nesustojo pasakoti.
-Ir kai kam buvo labai smagu tada, kai buvo atvažiavę tavo tėvai.
Nutaisiau piktą veidą ir šiek tiek nuliūdinusi miną, apsisukau ir nuėjau virtuvės link.
- Rei!- sušuko ji, tačiau aš neatsisukau,- Užpykai?- paklausė ji.
Aš prikandau lūpą, kad paslėpčiau savo šypseną.
-Reina?
Sally pribėgo prie manęs, atsuko mane už pečių į save ir pasilenkusi, pažiūrėjo man į akis, kai tuo metu aš žiūrėjau sau į pėdas.
-Aš niekam neskambinau. Tik norėjau tave paerzinti,- tarė ji ir parodė savo tuščią telefono ekraną.
-Aš nekenčiu tavęs,- tyliai pasakiau ir nebe sulaikiau šypsenos.
-Aš irgi myliu tave,- tarė ji ir, garsiai nusijuokusi, apkabino mane.
-Aš rimtai tavęs nekenčiu,- šyptelėjau.
-Žinau,- tarė ji,- tai kaip ten su tuo Harry? Juk jis karštas...
-Jis ne man. Jis visiškai ne toks, kokia esu aš. Mes netinkam vienas kitam ir... Kita vertus, nė vienas kitas vaikinas nėra privertęs manęs jaustis taip, kaip privertė jis.
Sally vėl iškėlė antakius.
-Ar aš kažko nežinau?
-Žinaaai, aš turėjau omeny tą bučinį. Tuos visus bučinius,- nusišypsojau dėl to, kaip idiotiškai visa tai nuskambėjo,- negaliu patikėti, kad tai įvyko. Aš nesibučiuoju su eiliniais nepažįstamaisiais, tiesą sakant, nesibučiuoju su niekuo...
Šyptelėjau pati iš savęs.
-Galbūt jis nėra eilinis nepažįstamasis?- tyliai tarė Sally ir tai visiškai pakeitė mano mąstymą.
Galbūt tai tiesa, galbūt jis iš tikrųjų nėra kažkoks atsitiktinis žmogus?..
Tačiau jis buvo nusikaltėlis... Baisus nusikaltėlis... Jau numaniau, ką visą tai sužinoję, pasakytų mano tėvai.
