"WOLF" (LTU) (Diana Melison & Harry Styles fanfiction)

< 6 >

< 6 >
Plaukai kedenosi ore, o aplink mano klubus, buvo uždėtos, nežinomo vaikino rankos.
„Nori išgerti?" paklausė jis, bandydamas parėkti muziką.
„Tu eik, aš tuoj ateisiu" sušukau jam, atgal, ir pasitraukusi nuo jo nuėjau tualeto link.
„Ir ką gi mes čia matom" išgirdau balsą, velnias be reikalo ėjau į lauką, be savo vilkiškų savybių, esu žiauriai silpna.
„Lelyte?" paklausė tas pats balsas.
„PAUL?" atsisukau, ir pamačiau savo raganių, stovintį prie sienos,
„Mažyte, pasiilgau tavęs" pasakė jis. O aš nieko nelaukus, puoliau į jo glėbį.
„Kas per?" paklausė, iškart atstumdamas mane.
„Kas?" paklausiau.
„Kur tavo vilkiškos savybės?" paklausė klausimo, į kurį nenorėjau atsakyti.
„Užkerėjo setė" atsakiau. Jis nusišypsojo.
„Moki prisidirbti" pasakė, ir paėmęs mano ranką, pasakė kažkokį burtažodį. Patraukiau ranką, ir perbraukiau per ką tik įšaugusiais iltis.
„Aš noriu valgyt" pasakiau.
„Važiuojam į viešbutį" atsakė jis ir sugriebė už mano rankos.
„Paul, aš noriu valgyt" pasakiau rimtesniu balsu, ir išlaisvinus ranką, pasukau klubo link.
„Tavo kraujo troškimas palauks, iki viešbučio" pasakė ir įsodino, į mano mašiną. Suriaukiau antakius, suprasdama, kad jis pavogė mano mašiną.
„Šūdžius" nusikeikiau.

Sėdejau ant lovos, kol jis kalbėjosi su kambarine.
„Einam" išgirdau Paul žodžius.
„Ji – maistas" pasakė Paul, kai atsivedė tą kambarinė į miegamąjį.
„Aš Suzzy" pasakė savo vardą jin.
„Gaila, kad žudydama žmonės, man jų vardai neįdomus" atsakiau, ir atsikėlusi nuo sofos, pasiėmiau peilį, ir perėžus jos veną ant rankos.
„Aaa" sušuko jin.
„Kodėl nesakei, kad ji rėksnė?" pakliausiau atsisukus į Paul, jis pakrutino pečius, pranešdamas, kad nežinojo. Atsisukau į juodaplaukę, ir pakėlusi jos ranką prie savo lūpų, įsisiurbiau į jos odą. Šviežus, ir šiltas kraujas tekėjo mano gerklę. O ji cypė. Po kelių minučių gėrimo, atsitraukiau, ir pastūmiau ją.
„Ji man netinka" pasakiau Paul'iuj.
„Ir kodėl gi?" paklausė jis, ir priėjęs prie merginos, kažką sukalbėjo.
„Ji per daug cypenti" atsakiau, ir apsimoviau, savo naują odienę, knietėmis apsiuvinėtą striukę.
„Digstu" atsakiau, priėjau prie durų ir pagriebiau už durų rankenos.
„Paul" sušukau, prisimindama savo mašiną.
„M?"
„Mašinos raktelius" sušukau, staigiai į savo rankas, gavau mašinos raktelius, ir paleinkusi durų rankeną, išėjau iš šio užknisančio kambario.

Pasukusi prie atidarytų vartų, įvažiavau į kiemą. Išlipau iš mašinos, ir apžvelgusi kiemą, supratau, kad kažkas vykta.

Atidariusi menės duris, įžengiau. Džeimis kalbėjęs savo kalbą, nutilo.
„Tęsk" atsakiau, ir kritau ant šalia buvusiso kedės.
„Taigi..." jis nutęsė žodį, žiūrėdamas į mane.
„Aš ilgai nelauksiu" pasakiau, nusišypsodama, jam į akis. Jis atsiduso, ir atsuko akis į žemėlapį.
„Taigi, pulsime iš visų pusių, jei setai laiko įkalinę, žmones, juos išgelbėsim, nežinia, kokiems tikslam jiems žmones. Harry, Zayn, jūs pulsite su mano komanda ir Arya iš..."
„...kairės" partraukiau kalbą.
„Iš kairės, Edward, ir jo pagalbininkai, su keliais mano nariai iš dešinės, susitiksim viduje, kiti stovėsite ir ginsite kitus šonus" pabaigė kalbą Džeimis. Atsistojau nuo kedės, ir staigiu judesiu iš moviau pro duris. Apsirengusi paprastas juodas timpas, ir juoda ant šleikučių maikę, užsidėjau odinę striuke, ir platforminius juodus batus, išėjau iš kambario. Iškart įsėdus į Džeimio mašiną, supratau, kad vėluoju. Pavarčiau akis, sulaukus pikto Zayn žvilgsnio.

Išlipome tolėliau negu prie setų namo. Kayla priėjo prie manęs.
„Jei užgniaužiau jausmus, nereiškia, kad nežudysiu setų, tad mes išliekame puolimo pora" sušnibždėjau Kayla'ai.
„Supratau" numykė jin.

Stovėjau prie durų, o Džeimis žiūrėjo į mane.
„Gal nustosi spoksoti?" susinervinusi, ižrėžiau Džeimiui. Jis nusuko akis. Išgirdo riksmus, ir šauksmus. Džeimis įlekė pro duris, ir pamatėme, Edward'o komandą viduję. Pakėliau akis, suprasdama, kad setai nepasiduos, Kayla atėjo prie manęs.
„Tiesiai iš kairės" sušnibždėjau jai, o mes apsisukusios, tyliai užtipenom laiptais. Atsisukau į Kaylą, o ji palinksėjus, šoko per turėktus pasiversdama vilku, pasikėliau ir prašokusi pro stalą, stovėjusi šalia laiptų, čiužiau setą, už galvos, ir ją nuplėčiau, pasilenkiau, kai setas, paleido į mane kažką. Staigiu žvilgsniu pažiūrėjau į apačią, setai mus apsuko, pribėgau prie seto kuris vis kalbėjo buratžodžius, ir jam įkandus, paliedaau jį mirtinai nukraujuoti, užkėlusi rankas, ant turėklo, pasikėliau aukštym kojom, ir pasileidusi iš antro aukšto, pasiverčiau ilgai nebuvusi savo baltu vilku. Kayla, puolė iš dešinės stovėjusi setą, o aš jai į pagalbą, staiga vel pavirtau žmogum, ir atkišusi vilkiškus nagus, 2-iems setams, išroviau širdis. Apsisukau ir baltame kailyje, puoliau iš kairės stovinčius setus...